„Kainos „šuoliuką“ turime dėl trijų pagrindinių priežasčių“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė D. Kreivys.
Anot ministro, pirmiausia, Estijoje šiuo metu remontuojama skalūnais kūrenama elektrinė, kuri gamybą atnaujinti turėtų pirmadienį.
„Man rodos, tai šiek tiek turėtų kainas koreguoti žemėjimo prasme, nes skalūnai, kurie deginami, yra žymiai pigesni nei dujos ir elektros kiekis rinkoje turėtų padidėti“, – komentavo D. Kreivys.
Taip pat, pasak jo, dėl Europoje vyraujančio anticiklono „Nord Pool“ elektros biržos šalyse sumažėjo vėjo jėgainių generacija.
„Lietuvoje ji siekia iki 20 proc., Danijoje ir Vokietijoje – apie 34 proc. nuo įrengtos galios. Tai reiškia, kad vėjo parkai nesisuka ir elektros kiekis yra mažesnis“, – aiškino ministras, pridūręs, kad kainos taip pat išaugo, nes Suomijoje vis dar uždarytas 0lkiluoto atominės elektrinės trečiasis reaktorius.
Jis, anot D. Kreivio, pradės veikti spalį.
„Tos trys priežastys turėtų spręstis per artimiausius mėnesius. Per mėnesį situacija turėtų pagerėti“, – pažymėjo jis.
Vis tik, ministras neatmeta, kad elektros kainos gali kilti dėl augsiančio jos suvartojimo šalčių metu.
„Matysime, kokia dinamika išliks. Bet gamybos padaugės tikrai ir, man rodos, kad kainų dinamika turėtų būti šiek tiek pozityvesnė“, – kalbėjo D. Kreivys.
„Litgrid“ duomenimis, elektros kaina Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis auga – lapkričio 28 – gruodžio 4 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo trečdaliu nuo 261 iki 350 Eur/MWh. Lapkričio 14–20 dienomis elektra kainavo dar 9 proc. pigiau (239 Eur/MWh).
Trečiadienį elektros kaina Lietuvoje siekia 340 Eur/MWh, panašios kainos laikosi ir kitose biržai priklausančiose šalyse.
Vien iš Lietuvos elektros gamintojų būtų galima surinkti apie 170 mln. eurų pajamų perviršio, jei elektros kainos būtų tokios aukštos, kaip praėjusią vasarą, sako energetikos ministras.
„Vien iš Lietuvos įmonių, kurios gamina elektrą, jeigu pasikartotų tokia pati situacija, kuri buvo vasarą, galėtume surinkti į biudžetą papildomai 170 mln. eurų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.
„Didžiules lėšas gauna mūsų tinklo operatorius „Litgrid“, nes jis gauna skirtumą tarp Švedijos ir Lietuvos (kainų – BNS), dalina per pusę ir didžiąją dalį skiria dengti nuostolius ir kompensuoti išaugusias kainas“, – pridūrė ministras.
Anot D. Kreivio, surinktas pajamų perviršis būtų skirtas valstybės skolai dėl kompensacijų gyventojams už elektrą padengti.
„Tos lėšos eitų kompensuoti skolą, kurią valstybė dabar įgijo kompensuodama žmonėms“, – teigė D. Kreivys.
Energetikos ministras teigė esantis įsitikinęs, kad Lietuvai pajamų perviršį pavyks atgauti ir iš Švedijos pigios energijos gamintojų: jeigu Lietuvai su Švedija nepavyks susitarti, kitą savaitę pagalbos bus prašoma Europos Komisijos.
„Klausimas su Švedija sprendžiasi ir išsispręs, nes reglamentai (ES – BNS) aiškiai nustato – valstybė, kuri eksportuoja, turi dalintis ir aš kito galutinio rezultato nematau. (...) Yra tam tikrų nuomonių nesutapimų, bet planuojame, kad iki 15 dienos (gruodžio – BNS) nerasime bendro vidurio taško, tai kreipsimės į Komisiją, kad tas klausimas judėtų į priekį“, – kalbėjo D. Kreivys.
Vyriausybė pirmadienį pritarė europinio reglamentavimo, skirto mažinti energijos kainas, perkėlimui į Lietuvos teisę. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius pirmadienį BNS teigė, kad gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodika ir jo deklaravimo tvarka turėtų būti parengta vėliausiai iki kitos savaitės pradžios.
