Kubinis metras arba 1 tūkst. litrų tyro geriamojo iš žemės gelmių išgaunamo vandens vilniečiams, Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų gyventojams nuo Naujųjų kainuoja 2,02 euro. Tai – trečdaliu daugiau negu pernai.
„Žinant, kiek pabrango energetiniai resursai, buvo prognozuojamas gerokai didesnis kainų augimas.
Skaičiuojame, kad vieno šeimos ūkio, kuris vidutiniškai suvartoja 3–5 kubinių metrų vandens, sąskaita už vandens tiekimą padidės 1,88 euro be pridėtinės vertės mokesčio“, – teigė „Vilniaus vandenų“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.
Mažesniuose miestuose ir miesteliuose, kuriuose vandens sunaudojama mažiau, vandens kaina gali būti dar didesnė. Šiauliuose nuo vasario 1 d. kubinis metras vandens kainuos 4,04 euro.
„Viskas priklauso nuo poreikio. Kuo daugiau gyvenamųjų namų, daugiabučių aptarnauja mūsų įmonės, tuo savikaina mažesnė.
Mažesnės kompanijos – mažesnės apyvartos, tada ir energetinė dedamoji savikainoje yra didesnė“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo Bronius Miežutavičius, Vandens tiekėjų asociacijos vadovas.
Palyginti nuosaikiai „Vilniaus vandenų“ tiekiamo vandens kainai įtaką turėjo didėjantis vandens vartojimas ir tai, kad bendrovė pernai pati pasigamino 26 proc. elektros energijos.
„Pažiūrėję, kiek kainuoja 0,5 litro buteliukas vandens, matome, jog vienareikšmiškai vanduo iš čiaupo saugo piniginę“, – sakė R.Saulytė.
Nors vandens tiekėjai ir skatina gerti vandenį iš čiaupo, daugelis vartotojų skundžiasi užkalkėjusiais buities prietaisais ir dažniau dėl to gendančiomis indaplovėmis, skalbyklėmis.
„Minkštinimo technologijos labai paprastos: kalcio junginiai keičiami į natrio junginius. Bet natrio junginiai labai kenkia žmogaus kraujagyslėms, todėl nerekomenduočiau nieko su mūsų vandeniu daryti.
Žinoma, čiaupus ar arbatinukus reikia prižiūrėti labiau, bet geriau saugoti savo sveikatą, o ne arbatinuką“, – kalbėjo B.Miežutavičius.
Dabar Lietuvoje geriamasis vanduo yra pats pigiausias Europoje – nesiekia nė 2 proc. komunalinių paslaugų išlaidų vienam šeimos ūkiui.
