Pasak jos, vertėtų išsiaiškinti, kodėl palūkanų normos Lietuvoje išaugo labiau nei, politikės teigimu, Latvijoje ar Estijoje.
„Klausimas, ar nėra taip, kad visa rizika perkeliama ant žmogaus pečių, kad tik bankų pelnai nesumažėtų. Tikrai čia reikėtų tam tikro įvertinimo ir atsakingų specialistų ištyrimo, kodėl tie procesai vyksta. Ir būtų gerai išgirsti iš LB (...), kaip čia yra iš tikrųjų ir kodėl tai vyksta, ir kokios priežastys, ir kokius sprendimus galima priimti, kad taip neįvyktų“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė.
„Galėtų daugiau atsakymų duoti LB ir vykdyti tam tikrą priežiūrą. Nes iš tikrųjų, pas mus tos palūkanos yra kintamos, nors kitose Europos Sąjungos šalyse tikrai taip nėra“, – pridūrė politikė.
Ji svarstė, kad Lietuvoje palūkanų normos galėjo išaugti dėl nepakankamos konkurencijos tarp šalyje veikiančių bankų, kurie galimai „kažkokiu būdu susitaria ir pakelia palūkanas“. Taip pat, anot socialdemokratės, žymų palūkanų normų šuolį galėjo lemti dabartinė padėtis nekilnojamojo turto rinkoje.
„Iš tikrųjų tai pačios didžiausios palūkanos per visą laikotarpį“, – akcentavo V. Blinkevičiūtė.
Europos Centrinis Bankas (ECB) praėjusiais metais pradėjo kelti bazines palūkanų normas, dėl ko išaugo ir EURIBOR tarpbankinės rinkos palūkanų norma, kuri lemia būsto paskolų įmokų dydį.
Ketvirtadienio duomenimis, 1 mėn. EURIBOR siekia 1,98 proc., 3 mėn. – 2,34 proc., pusmečio – 2,83 proc., metų – 3,31 proc.
„Luminor“ šią savaitę paskelbė, kad, remiantis banko atliktos apklausos duomenimis, EURIBOR kilimo poveikį pernai pajautė 21 proc. Lietuvos gyventojų.
Gruodžio viduryje ECB padidino tris pagrindines palūkanų normas 50 bazinių punktų. Remiantis sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 2,5, 2,75 ir 2 procentų.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad kitame posėdyje vasario 2 d. ECB veikiausiai palūkanų normas kels dar 50 bazinių punktų.
