Seimo narys Gintautas Paluckas Seimo pavasario sesijoje registruos pataisą, leidžiančią žmonėms pasitraukti iš pensijų fondų, o taip pat – siūlymą naikinti automatinį įtraukimą į pensijų fondus. Tam pritariančių yra.
Kad pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje reikalingi pripažįsta jau ir premjerė Ingrida Šimonytė. Jos žodžiais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apsvarstyti siūlymai galėtų būti pateikti Seimo pavasario arba rudens sesijai.
Portalas lrytas.lt apklausė partijų atstovus, ką jie manantys apie idėją koreguoti pensijų sistemą.
Gintautas Paluckas: „Pajamų senatvėje garantiją užtikrina tik „Sodra“
Lietuvos socialdemokratų partijai priklausantis Gintautas Paluckas planuoja Seimo pavasario sesijoje registruoti įstatymo pataisas, kurios panaikintų privalomą įtraukimą į pensijų fondus, o taip pat – leistų norintiems iš jų pasitraukti.
„Genys margas, o gyvenimas dar margesnis: yra įvairiausių aplinkybių, kurios lemia, kad žmonės randa kitų būdų panaudoti sukauptas lėšas.
Dalyvavimas pensijų kaupime – tai juk taupymas. O jei taupai, turi turėti galimybę tomis lėšomis disponuoti, galbūt prisiimti papildomą riziką ir rinktis kitus investavimo instrumentus. Suprantu, kad ne visi vienodo finansinio raštingumo, ne visi mėgsta vienodą riziką, bet žmonės turi turėti galimybę pasitraukti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo G.Paluckas.
Tai – ne vien Seimo nario, o visos frakcijos iniciatyva, be to, tokios korekcijos buvo įrašytos partijos programoje.
G.Palucko įsitikinimu, II pensijų pakopa tai – privatus taupymas, neteikiantis jokios garantijos oriai pensijai. „Jei pensiją suvokiame kaip savo pajamų senatvėje garantiją, tai tokią pensiją užtikrina tik „Sodra“, nes ji garantuoja, kad gausi pensiją pagal tuo metu šalyje esantį darbo užmokesčio lygį. Tuo tarpu pensijų kaupimas jokios garantijos neduoda: kokia bus tavo sukaupto vieneto vertė, priklausys nuo akcijų rinkų bei to, kokį anuitetą pasirašysi“, – argumentavo pašnekovas.
Jis pats sakė kaupiantis pensijų fonduose, bet taip pat naudojasi ir kitais investiciniais instrumentais. Tarp jų – įmonių veikla, vertybinių popierių birža, nekilnojamasis turtas.
Remigijus Žemaitaitis: „Geriau nuperkame vaikams butą“
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmasis pirmininko pavaduotojas, kai buvo priimamas įstatymas, pakeitęs pensijų sistemos tvarką, buvo parašęs neigiamą išvadą dėl to, kad taip, pasak Seimo nario, „žmogus vos ne iki mirties įvaromas į pensijų fondą“.
„Tai iš principo neteisėta – tai iš esmės prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimui, kuris kalba apie protingumo ir proporcingumo principus. Taip pažeidžiama ir viena, ir kita.
Žmogus laisva valia pasitraukti iš fondų neturi teisės net ir sumokėjęs tam tikrą baudą. Tai – vienareikšmis Konstitucijos pažeidimas. Bet tuomet Seime niekas nenorėjo kartu su manimi eiti į kovą Konstituciniame Teisme (KT)“, – kalbėdamas su portalu lrytas.lt prisiminė politikas.
Jis ir dabar matytų prasmę kreiptis į KT, tačiau R.Žemaitaitis nusivylęs: „Iš šios valdančiosios daugumos nebesitikiu nieko – kiek pats kaip Seimo narys prieš rinkimus dėjau daug vilčių, dabar suprantu, kad prašoviau. Manau, kad po tokiu kreipimusi nepasirašytų vien todėl, kad jo iniciatorius – Žemaitaitis“.
Pašnekovas sutinka, kad dabar galiojantį įstatymą reikia peržiūrėti, tik, sako jis, didžiausia bėda ta, kad Lietuva kaip valstybė neturi strategijos, kaip panaudoti pensijų fondų pinigus. Kai valstybė skolinasi iš tarptautinių rinkų dalyvių, mokame palūkanas, o mūsų pensijų fonduose sukaupti pinigai tame procese nedalyvauja. Tačiau R.Žemaitaitis įsitikinęs, kad dabartinė politinė konjunktūra tokiems pokyčiams tikrai nepribrendus.
Pašnekovas palaikytų siūlymą sudaryti sąlygas žmonėms pasitraukti iš pensijų fondų. Tik, sako jis, žmogus turi suvokti, kad pats prisiima rizikos faktorių.
„Yra byla Antanas Bosas prieš „Nord Bank“: banko vadybininkas pardavė obligaciją, bet ne indėlį. Teisme įrodėme, kad banko vadybininkas netinkamai atliko savo pareigas ir netinkamai informavo klientą, kad obligacija nėra drausta Lietuvos banko nustatyta indėlių draudimo tvarka. Bankas teisme konstatavo, kad klientas pats turėjo įvertinti riziką, kuri galėjo kilti. Vadinasi, šioje vietoje turėtume keisti įstatymą numatant, kad gyventojas prisiima riziką“, – komentavo R.Žemaitaitis.
Jis pats yra susiskaičiavęs: jo stažas – 22 metai, valstybinė pensija – tūkstantis eurų, o iš sukauptų pinigų gautų 600 eurų. Tai reiškia, kad kas mėnesį į fondą moku po 150 eurų. Kartu su žmona – apie 370 eurų.
„Neseniai suskaičiavome, kad mums neapsimokės kaupti – geriau nuperkam vaikams butą: kreditas kainuos apie 500 eurų, butą išnuomoji, gauni apie 400 eurų, 200 eurų pridedi paskolai padengti – tai, ką sumoki į privatų pensijų fondą. Atėjus pensiniam amžiui tą patį butą parduosi už 128 tūkst. eurų, kai dabar pagal anuiteto skaičiavimą aš, išeidamas į pensiją, gausiu 147 tūkst. eurų.
Kaip tik su žmona peršnekėjome: jei bus nauja tvarka, baigiame šitas nesąmones. Kadangi mano pajamos didesnės, aš tikrai iš II pensijų pakopos išeičiau. Bet tiems, kurių pajamos – minimali alga ir 20 proc. virš jos, sakyčiau, kad reikėtų likti, nes tai – savitas garantas, kad ligos, negalios atveju prie pensijos gaus papildomai iki 100 eurų“, – skaičiavo politikas.
Jo nuomone, tais atvejais, kai bendros šeimos pajamos 2,5 tūkst. eurų, gali rizikuoti pereiti prie kaupimo savarankiškai.
Rita Tamašunienė: „Pensijų fondams sudarytos galimybės siūlyti produktą“
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos narės Ritos Tamašunienės nuomone, pensijų fondams sudarytos visos galimybės siūlyti savo produktą – kas juo susivilios, tas susivilios, o žmonių juose laikyti per prievartą, politikės manymu, neturėtume.
„Manau, lankstesnė sistema žmonių būtų vertinama daug geriau. Ypač dabar, kai kaupimo fonduose rodikliai nėra geri, žmonės sunerimę, kad per kelerius metus nieko nesukaupė, o kas mėnesį į fondus sąžiningai moka.
Pensijų fondų konsultantų darbas aiškinti, kokios žmogui kyla rizikos, kad sunkumai – laikini, svyravimai juk natūralus procesas. Tačiau, mano manymu, žmogus turėtų turėti galimybę pasirinkti: kaupti fonduose ar iš jų išeiti“, – portalui lrytas.lt sakė politikė.
Ji sutinka, kad siūlymui leisti savo noru pasitraukti iš kaupimo pensijų fonduose reikia platesnės diskusijos. Be to, R.Tamašunienė siūlytų ekspertams panagrinėti, gal vertėtų padaryti lankstesnę darbo stažo kaupimo tvarką.
„Žmogui nustatomas darbo stažas. Šitą užduotį jis galėtų įgyvendinti pasirinktu laiku – juk būna, kad ir 16-mečiai pradeda dirbti. Tad ar verta nustatyti tokią griežtą pensinio amžiaus ribą, kokią turime dabar, o ne padaryti lankstesnį modelį“, – idėją siūlė politikė.
Ji pati pensijai kaupia II pakopoje. Sako, kadangi kaupianti jau daug metų, tai ir sukaupusi daug. Tačiau dabar sveria „už“ ir „prieš“ galvodama, ar nevertėtų pereiti į III pakopą, kuri einant į pensiją leistų iš karto pasiimti sukauptą sumą, o ne gauti dalimis, kaip kad būtų likus II pakopoje.
Jurgis Razma: „Dramatiškai kritę rezultatai verčia ieškoti sprendimų“
Kaip teigė Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma, pastaruoju metu pensijų fondų investavimo rezultatai dramatiškai pablogėjo, o tai esą yra papildomas pagrindas atidžiau pasižiūrėti į tokių fondų buvimą.
„Bet aš nepritarčiau, kad būtų siūlomi skuboti sprendimai, nes pensijų sistemoje labai svarbus tam tikras stabilumas. Nesakau, kad nereikia nieko koreguoti, bet reikia šią situaciją atidžiai apsvarstyti komitetuose. Ir Audito komitete, kurios narys esu, turime tokių planų. Ir Biudžeto ir finansų komitetas, ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas turėtų pasigilinti į šią situaciją, paanalizuoti, kokie sprendimai yra kitose šalyse. Reikia apsvarstyti, ar gali būti patobulinimai žmonių labui“, – lrytas.lt kalbėjo J.Razma.
Politikas pripažino kaupiantis II pensijų pakopoje. „Nors neseniai sukako mano formalusis pensinis amžius, aš kol kas pasilikau kaupime, kadangi šiuo metu pajamų užtenka. Esu tvarkingas II pakopos dalyvis nuo pat tos pakopos atsiradimo“, – pridūrė J.Razma.
Viešojoje erdvėje kilus diskusijų ir pasipiktinimo dėl automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarstys pasiūlymus dėl sistemos pokyčių, tačiau „grandiozinės reformos“, anot jos, daryti nereikėtų. Premjerė sakė, kad ministerijos apsvarstyti siūlymai galėtų būti pateikti Seimo pavasario arba rudens sesijai.
Kaip pranešė naujienų agentūra BNS, premjerės teigimu, tai galėtų būti techniniai pokyčiai ir korekcijos. Ji taip pat tvirtino, kad reforma neturėtų būti daroma vien dėl to, kad šiuo metu pasaulyje vyksta ekonomikos lėtėjimas ir tai blogai veikia pensijų fondų grąžą.
Monika Ošmianskienė: reikia pereiti prie kaupiamojo pensijų modelio
„Mano asmeninė pozicija – valstybė turėtų stengtis daryti viską, kad pereitume prie kaupiamojo pensijų modelio. Visuomenė sensta ir kiekvienas turėtų kuo daugiau susikaupti pensijos savo ateičiai. Todėl aš iš esmės II pensijų pakopą palaikau. Ilgalaikėje perspektyvoje kaupiamoji dalis turėtų didėti, kad žmonės galėtų daugiau susikaupti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Laisvės partijos narė Monika Ošmianskienė.
Ji tikra tuo, kad nors dabar fondų grąža krito, ilgalaikėje perspektyvoje jų rodikliai augs, o kartu – ir piniginės lėšos. Pašnekovės teigimu, apskritai akcijų biržų istorija rodo, kad augimas neišvengiamas, o remiantis vien šių metų rodikliais daryti reformą ir atsiimti pinigus iš II pakopos tikrai nereikia.
„Matyt, tai – pats blogiausias investavimo modelis: atsiimti pinigus, kai vertė krenta, – svarstė Seimo narė. – Nemanau, kad dabar pensijų sistemoje reikėtų kardinalių pokyčių. Jie įvyko ne taip seniai ir eina, mano supratimu, teisinga kryptimi“.
Anot jos, tie pokyčiai, apie kuriuos užsimena ir premjerė Ingrida Šimonytė, greičiausiai gali paliesti šį aspektą: kas trejus metus į dalyvavimą pensijų fonduose nebebus įtraukiami tie, kurie tokios galimybės jau atsisakė. Tačiau kol kas tai – tik idėja.
Pati M.Ošmianskienė papuola į žmonių su negalia kategoriją, todėl nė neturi galimybės kaupti pensijų fonduose: išeidama į pensiją turės pasirinkti, ar tai bus senatvės, ar netekto darbingumo pensija. Paprastai pastaroji būna didesnė.
Jonas Varkalys: „Žmogus savo pinigais turėtų galėti disponuoti pats“
„Būtų svarstytina, kokios sąlygomis tą būtų galima padaryt“, – taip Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Varkalys reaguoja į siūlymus leisti gyventojams pasitraukti iš kaupimo pensijų fonduose.
Parlamentaro nuomone, žmogus turėtų turėti galimybę iš jų pasitraukti, jei šiam atrodo, kad tai – netinkamas būdas kaupti pensijai.
„Kai kas įvertins infliaciją, kitam reikia pinigų dėl asmeninių priežasčių – gal kam prireikė lėšų gydymui. Kalbu apie pasitraukimą iš pensijų fondų su lėšų atsiėmimu. O jei ir būtų taikomas mokestis už netesybas, jis turėtų būti simbolinis.
Žmogus savo pinigais turėtų galėti disponuoti pats – niekas neturėtų galimybės apriboti mano galimybės priimti sprendimus, kaip įsivaizduoju.
Suprantu ir Vyriausybę, kam tie pinigai naudojami, tačiau nesiūlyčiau apriboti žmogaus teisių“, – portalui lrytas.lt sakė J.Varkalys.
Jis pats dėl amžiaus pensijos fonduose nekaupia.
Ramūnas Karbauskis: „Jokios prievartos būti negali“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, jog pensijų kaupimo sistemoje reikalingi pokyčiai ir LVŽS juos esą palaikytų.
„Manau, kad žmogaus laisvė pasirinkti (kaupti ar ne – aut. past) yra esminis ir jokios prievartos būti negali. Mes ir praeitoje kadencijoje tam tikrus pakeitimus darėme šituo klausimu. Jei būtų sprendimas įgyvendintas, mes jį palaikytume“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Anot jo, iniciatyva, kuri turėjo pagerinti žmonių gyvenimą, neturėjo tam tikrų saugiklių. „Šiandien žinome tas istorijas ir suprantame, kas gali atsitikti, tos viltys, kurias žmonės dėjo į papildomą kaupimą, jos nepasitvirtino. Toks vaizdas, kad kai kurie žmonės tiesiog norėjo pasidaryti verslą. Kai rinkose viskas buvo gerai, jiems pavyko ir jie turėjo tam tikrą gerą įvaizdį visuomenėje, nes keli metai buvo neblogi, bet pasikeitė situacija“, – teigė R.Karbauskis.
Kaip teigė LVŽS pirmininkas, tokios pensijų kaupimo sistemos veikia tose šalyse, kur labai atsakingai į tai žiūrima, rizika išsklaidoma, o kompanijos turi gerą įvaizdį visuomenėje.
„Anksčiau ar vėliau šis klausimas bus išspręstas, arba bus rasti tie saugikliai, kad žmonės nepraratų pinigų, arba turi būti padaryta apsisprendimo laisvė. Nori – rizikuok. Šitoje loterijoje nereikėtų jai leisti ir reklamuojant, kad išloši, pagerės gyvenimas, senatvė. Kol kas tai yra loterija“, – apibendrino R.Karbauskis.
Jis pats negalėjo pasakyti, ar šiuo metu kaupia pensijų fonduose. „Sąžiningai pasakysiu – nežinau, neatsimenu, ar būčiau tokį dalyką daręs, bet man tai nėra labai aktualu, aš tikrai nežinau. Kai buvau Seime, atlyginimo neėmiau, o iš ūkininko ūkio nežinau, ar tai dariau. Reikėtų paklausti buhalterės“, – juokėsi LVŽS pirmininkas.
Andrius Mazuronis: „Sistema yra nelogiška“
Savo ruožtu Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis tikino, jog pensijų kaupimo sistemai neabejotinai reikalingi pokyčiai.
„Žmogaus kaupiama pensija yra jo nuosavybė ir niekas negali spręsti už asmenį. Žmogus laisva valia turi ateiti į pensijų kaupimo fondus, ir pamatęs jo rezultatus laisva valia turi turėti iš jų išeiti. Juokingai skamba pareiškimai, kad neva sugriausime pensijų fondų sistemą. Ne mes ją sugriausime, o patys pensijų fondų valdytojai sugriaus, jei valdys pensijų fondus taip, kad žmonės po kelių metų pamatę jų rezultatus tiesiog nenorės kaupti, nebematys prasmės, grąžos, realaus pensijos prieaugio.
Žmogaus pinigai yra jo šventa nuosavybė ir tik jis pats turi teisę spręsti, kaip jais disponuoti, kur juos dėti ir atsiimti. O pensijų fondų darbas sumotyvuoti ir parodyti tokius darbo rezultatus, kad žmogus pats norėtų pas juos kaupti, matytų pridėtinę vertę“, – įsitikinęs A.Mazuronis.
Pasak Darbo partijos pirmininko, korekcijos pensijų fondų sistemoje yra būtinos atlikti ir esą negalima piktnaudžiauti priverstiniu įtraukimu. Jo žodžiais, dabartinis pensijų fondų modelis nukreiptas ne į didesnių pensijų sukaupimą, o tam tikro siauro sluoksnio pensijų fondų valdytojų šios dienos gerovės didinimą.
A.Mazuronis pripažino, jog kažkada buvo įtrauktas į II pensijų pakopą, tačiau šiuo metu negalintis atsakyti, ar joje dalyvauja.
L. Kukuraitis siūlo 4 pakeitimus
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis negailėjo kritikos Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos bankui. Esą viešojoje erdvėje pilantis žmonių istorijoms bei vis garsiau aidint sistemos kritikams, nėra normalios diskusijos iš valdžios.
„Trūksta atsvaros iš tų, kurie kūrė sistemą – Vyriausybės ir Lietuvos banko. Jie už tai atsakingi, ypač Lietuvos bankas atsakingas už kontrolę, vertinimą ir pasiūlymus, kaip pensijų sistemą reikėtų vystyti. Tai atrodo kaip galvų sukišimas į smėlį, neatliepiant žmonių keliamų rimtų klausimų“, – lrytas.lt kalbėjo L.Kukuraitis.
Politikas įsitikinęs, jog praėjus ketveriems metams nuo reformos pradžios pensijų sistema turi būti revizuojama ir tobulinama. „Išgyvenome COVID, tuomet pasitiko karas ir infliacija, stiprus finansinių rinkų susvyravimas. Kai matai, jog tavo sukaupto turto vertė krinta, aišku, kad tai visuomenėje sukuria sunkiai pakeliamą įtampą fondų atžvilgiu. Ir į tai reikia reaguoti“, – pridūrė L. Kukuraitis.
Jis pateikė keturis savo siūlymus, kuriuos reikėtų nedelsiant įgyvendinti pensijų sistemoje:
Pirmasis esą susijęs su 5–10 tūkst. eurų sukaupta riba. Sulaukus pensinio amžiaus, II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas galima atsiimti kaip vienkartinę išmoką, kaip periodines išmokas arba įsigijus pensijų anuitetą.
„Yra žmonių, kurių teisėti lūkesčiai buvo pažeisti ir turime rasti sprendimą, kaip jį kompensuoti, nes vieni tikisi, kad už dviejų metų išeis į pensiją ir jei nebus sukaupta iki 10 tūkst. eurų, galėsi išsigryninti. Staiga keičiasi žaidimo taisyklės ir vieni žmonės atsidūrė pereinamajame laikotarpyje neteisingai. Tai yra sukurtas neteisingumas, kurį reikia išspręsti“, – apibendrino politikas.
Antras L.Kukuraičio siūlymas esą būtų susijęs su periodinėmis išmokomis.
„2022 m. buvo daug finansinių svyravimų, kritimų. Tie žmonės, kurie gauna periodines išmokas, jiems atitinkamai krito periodinių išmokų dydis. Skirtingai nuo anuitetų, kurie yra apsaugoti, jei žmogus išsipirko anuitetą, tuomet net svyruojant rinkoms jis išlaikomas ne mažesnis, nei buvo nusipirkta.
Tai reiškia, kad turime dvi skirtingas išmokų formas, kurių vienos apsaugotos, kitos – ne. Ir čia reikia rasti sprendimą, nes tai nėra teisinga, kad vieni atsiduria nesaugesnėje situacijoje vien dėl to, kad jie sukaupę mažiau negu kiti“, – siūlė politikas.
Trečias siūlymas. Be to, pasak L.Kukuraičio, ydinga, jog tie žmonės, kurie dirba pensiniame amžiuje, ir toliau turi mokėti į pensinius fondus.
Pagal dabartinę tvarką net jei norėtų pensiniame amžiuje žmogus sustabdyti įmokas, jis to padarytų negalėtų ir turėtų išeiti iš darbo.
„Jei pensinį amžių pasiekęs žmogus galvoja, kad jam jau užtenka tiek, kiek sukaupė, ir nebenori mokėti pensijų fondams, neteisinga, kad jis turi nebedirbti, kad nebekauptų. Jis turi pilnai disponuoti teise savarankiškai tvarkytis su savo pinigais, kurie yra fonde“, – pabrėžė L.Kukuraitis.
Ir ketvirtas, anot politiko, taisytinas punktas – ką daryti su automatiniu įtraukimu ir žmonėmis, kurie iš tiesų „praslydo“ pro informacinį srautą ir buvo įtraukti jiems nežinant.
„Čia greičiausiai sprendimas galėtų būti siūlyti, kad kas keletą metų būtų atidarytas langas, kada galima sustabdyti savo dalyvavimą fonde, nebemokėti įmokų. Tai susiję su individualiomis situacijomis, ypač tokiomis, kaip dabar, kai sumažėjusi perkamoji galia, pasikeičia gyvenimo aplinkybės.
Taigi reikia padaryti, kad kas keletą metų būtų galima išeiti, užšaldyti savo dalyvavimą fonde. Tačiau išėjimas sukeltų ir klausimų, pavyzdžiui, dėl valstybės dalies grąžinimo, fondų uždirbtos vertės atskyrimo (kiek uždirbo valstybės pinigai, kiek – individualios įmokos). Be to, išgryninant pinigus vertė būna ir apmokestinama mokesčiais. Greičiausiai, kad tų išėmimų nebūtų tiek daug ir daugelis paliktų pinigus fonduose, kad jie ten suktųsi.
Taigi dabar viskas – Vyriausybės rankose“, – aiškino L. Kukuraitis.
