Pasak ECB vicepirmininko Luiso de Guindoso, nors atitinkami darbuotojų reikalavimai yra pagrįsti, „būtina vengti darbo užmokesčio ir kainų spiralės“. „Infliacija šiemet nuslūgs: prognozuojame, kad šiais metais vidutinė infliacija sudarys maždaug 6 proc. ir 3,6 proc. paskutinį ketvirtį“, – interviu Vokietijos laikraščiui „Sueddeutsche“ pareiškė L. de Guindosas.
Pareigūnas išsakė profsąjungoms adresuotą raginimą laikytis atsargumo, nes, jo teigimu, įsisukus minėtai darbo užmokesčio ir kainų spiralei, kurioje gerokai padidinti atlyginimai išaugina verslo išlaidas, savo ruožtu pakurstančias kainų augimą, „laimėtojų nebūtų“.
L. de Guindosas pabrėžė, kad vietoj to euro zonos šalių vyriausybės galėtų pasiūlyti tikslinę paramą nuo infliacijos labiausiai nukentėjusiems subjektams. „Žmonės tuomet galėtų sušvelninti savo reikalavimus dėl atlyginimų, o ECB nebeturėtų vykdyti tokio smarkaus pinigų politikos griežtinimo“, – tikino ECB vicepirmininkas.
ECB nuo praėjusių metų liepos padidino palūkanų normas 3 proc. Nuo to laiko infliacija euro zonoje sumenko ir sausį sudarė 8,5 proc., palyginti su 10,6 proc. piku spalį. Nepaisant to, šio rodiklio vertė vis dar gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. infliacijos tikslą.
Remiantis anksčiau ketvirtadienį paskelbtais duomenimis, infliacija Europos didžiausioje ekonomikoje Vokietijoje sausį siekė 8,7 proc. Šios šalies didžiausia profsąjunga „IG Metall“ praėjusių metų pabaigoje surengė streikų seriją, reikalaudama didesnių atlyginimų beveik 4 mln. pramonės sektoriaus darbuotojų. Galiausiai jai pavyko susitarti, kad darbo užmokestis per dvejus metus padidėtų 8,5 proc.
Kita įtakinga šalies profsąjunga „Verdi“ šiuo metu taip pat reikalauja, kad „Deutsche Post“ darbuotojų atlyginimai pakiltų 15 proc. Tačiau pati bendrovė tokius profsąjungos užmojus atmeta kaip neatitinkančius realybės.
