Pagal esamą tvarką, nepaisant tėvų pajamų, nemokamus pietus mokykloje gauna paruošiamosios, pirmos ir antros klasės mokiniai. Anot demokratų, nemokamas maitinimas pradinių klasių mokiniams Lietuvoje pradėtas nuo 2020 metų keliais etapais, tačiau šios Seimo kadencijos metu gavėjų rato nuspręsta nebeplėsti.
„Praėję metai buvo kupini krizių ir iššūkių. Apklausos rodo, kad žmonės patiria didžiulį nerimą negalėdami planuoti savo išlaidų, nežinodami, ar augančios infliacijos, maisto kainų šuolio, energetinių išlaidų didėjimo kontekste bus pajėgūs užtikrinti būtiniausius savo poreikius, tarp jų – ir kokybišką vaikų maitinimą mokykloje“, – sako vienas įstatymo pakeitimų iniciatorių, Seimo narys Linas Kukuraitis.
Pasak parlamentaro, praėjusios Seimo kadencijos metu buvo planuojama, kad palaipsniui nemokamas maitinimas, nepaisant šeimos pajamų, bus įvestas visiems pradinukams, tačiau dabartinė Vyriausybė iniciatyvą sustabdė ties antra klase.
„Esu įsitikinęs, kad toks sprendimas buvo klaida, nemokamas visų pradinukų maitinimas turi daugybę teigiamų dalykų: sumažina finansinę naštą šeimoms, skatina sveikos mitybos įpročių formavimąsi, užkardo stigmos dėl nemokamo maitinimo, kaip šeimos skurdo ženklo, atsiradimą, kuria bendro valgymo ir vaikų bendravimo kultūrą“, – pažymi Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L.Kukuraitis.
Jo teigimu, mokyklų, šeimų, specialistų atsiliepimai apie visuotinį nemokamą maitinimą yra teigiami, tad valdančiųjų sprendimas tokią pagalbą apriboti sunkiai suprantamas ir pateisinamas.
Anot Seimo nario, nemokamas visų pradinukų maitinimas yra efektyvi ir sąlyginai pigi pagalbos šeimoms priemonė. „Valstybė tikrai gali skirti pinigų vaikų maistui, reikalinga papildoma suma yra palyginti nedidelė ir tikrai pakeliama biudžetui. Man atrodo, kad tai ne tiek pinigų, kiek požiūrio klausimas. Ar mums svarbūs šeimų patiriami iššūkiai? Ar manome, jog tinkamas maistas augančiam vaikui yra valstybės prioritetas?“ – klausia pataisų iniciatorius.
Pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Tomo Tomilino, nemokamas pradinukų maitinimas yra „tikrosios šeimai palankios politikos pavyzdys“.
„Švedijoje vaikai nemokamai maitinami, kol baigia mokyklą, nors tėvai ten gerokai turtingesni. Prisidėdami prie kasdienio, nemokamo, šilto, kokybiško maisto vaikams mes kartu mažiname finansinį tėvų nerimą tokiu sunkiu laiku, dalinamės su jais atsakomybę už vaikų gerovę ir sveikatą. Tai paprastas, praktiškas ir suprantamas būdas valstybei parodyti rūpestį vaikais ir juos auginančiais tėvais. Kartu su nemokamu maitinimu svarbu tęsti ir švediško stalo projektą mokyklose, kuris mažina maisto švaistymą ir formuoja tinkamus socialinius įpročius“, – sako T.Tomilinas.
Iniciatoriai skaičiuoja, kad priėmus įstatymo pataisas, šiais metais nemokamą maitinimą mokyklose papildomai gautų 25 tūkst. trečiokų, o nuo 2024 metų – panašus skaičius ketvirtokų.
Jų skaičiavimais, papildomai biudžetui šiais metais tai kainuotų apie 5 mln. eurų, ateinančių metų maitinimo kaštai priklausytų nuo maisto ir energetikos kaštų, tačiau manoma, kad ši suma turėtų išlikti panaši.
Kaip jau skelbė naujienų agentūra ELTA, šią savaitę Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė įregistravo Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisas, siūlančias įteisinti nemokamą maitinimą visiems pradinukams, t. y. ir trečiokams, ir ketvirtokams.
Pasak jos, siūlomas teisinis reguliavimas užtikrintų lygias teises visiems pradinių klasių moksleiviams gauti nemokamus pietus nediferencijuojant moksleivių pagal amžiaus grupes. Projekto autorės teigimu, tai sumažintų socialinę atskirtį ir finansinę naštą tėvams.
R.Šalaševičiūtė siūlo, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 m. liepos 1 d.
Šiuo metu trečių ir ketvirtų pradinių klasių moksleiviams nesuteikta teisė gauti nemokamus pietus.
