Visgi kada to tikėtis, dar neaišku.
Tiems, kurie pensijų fonduose jau kaupia ir nori iš fondų pasitraukti, esminių pokyčių SADM nepasiūlė, visgi pabrėžė, kad prie šių žmonių grupės galimai bus sugrįžta, kai tik savo sprendimą dėl pensijų kaupimo pasakys Konstitucinis Teismas.
Mat dar anksčiau, kovo 2-ąją, opozicinės Seimo demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Laima Nagienė kartu su kitais parlamento nariais kreipėsi į teismą dėl esamos tvarkos antrojoje pensijų kaupimo pakopoje. Kreipimąsi tuomet pasirašė 39 Seimo nariai.
Kreipimesi pažymima, kad dabartinių pensininkų gaunamos socialinio draudimo pensijos yra vienos mažiausių ES, o didžiulės valstybės lėšos kasmet skiriamos skatinti dirbančiuosius kaupti ateities pensijai, šios sistemos administravimui, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad iš privačių pensijų kaupimo fondų perimta rizika, garantuojant anuitetu mokamas pensijų išmokas, gali lemti neprognozuojamo dydžio papildomų lėšų poreikį ateityje.
Taip pat teigiama, kad pasirinktas pensijų kaupimo modelis, skiriant lėšas skatinti dabartinius dirbančiuosius kaupti ateities pensijoms, atsižvelgiant į esamą finansinę situaciją valstybėje, iškreipia valstybės socialinio solidarumo modelį, lėšas skiriant socialiai stipriausiems asmenims.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, parlamentarai prašė Konstitucinio Teismo ištirti, ar Pensijų kaupimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
Taigi nemaža dalis piliečių laukia Konstitucinio Teismo verdikto. Visgi šis tyli – viešoje erdvėje nepranešta, ar Seimo narių prašymą apskirtai bus imtasi nagrinėti.
Portalas lrytas.lt kreipėsi į Konsitucinio Teismo pirmininko patarėją viešiesiems ryšiams Giedrę Maksimaitytę. Ji patvirtino, kad Seimo narių grupės prašymą teismas gavo, vis dėlto šiuo metu dar tik svarstoma, ar prašymas yra priimtinas.
„Sprendimo projektas dėl šio prašymo priimtinumo bus svarstomas teisėjų tvarkomuosiuose posėdžiuose. Kai sprendimas prašymo priimtinumo klausimu bus priimtas, apie tai bus paskelbta Konstitucinio Teismo svetainėje ir apie tai pranešta pareiškėjai“, – trumpai komentavo G.Maksimaitytė.
Primename, kad Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas antrosios pakopos pensijų kaupimo modelis.
Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę antrosios pakopos kaupime, automatiškai įtraukiami į kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas trejus metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys kaupime toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Šių metų kovo mėnesį SADM pateikė pasiūlymus, kaip būtų galima tobulinti sistemą.
Siūloma naujiems antrosios pakopos pensijų kaupimo dalyviams (įtrauktiems nuo 2019 m.), atsisakiusiems dalyvauti kaupime, automatinį įtraukimą kartoti ne daugiau kaip vieną kartą. 2019 m. įtraukti ir atsisakę dalyvauti kaupime asmenys, pakartotinai paskutinį kartą buvo įtraukti pernai. 2020 metais įtrauktiems ir dalyvauti atsisakiusiems asmenims, šiemet įtraukimas kartojamas paskutinį kartą.
Numatytas papildomas, galbūt trijų mėnesių laikotarpis pradėjusiems kaupti, kai gaunant sumažėjusį darbo užmokestį bus galima kreiptis dėl atsisakymo ir susigrąžinti įmokas.
Jei Seimas pritartų, įtraukimas būtų taikomas tik nuolat Lietuvoje gyvenantiems asmenims.
Dar vienas siūlymas: sukaupusieji iki 10807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – periodinę arba vienkartinę. Privalomų periodinių išmokų sukaupusiems 5403 – 10806 eurus nebeliktų. Periodinių išmokų gavėjams pageidaujant, likusi dar neišmokėta suma galėtų būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka (išskyrus tuos atvejus, kai asmenys įsigijo anuitetą, kai jiems buvo neprivaloma įsigyti).
