Svarbu turintiems finansinių sunkumų: štai kokia parama priklauso iš savivaldybės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad žmonės, šeimos, kurie susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, finansinės pagalbos gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

Primena, kad žmonės, šeimos, kurie susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, gali kreiptis dėl finansinės pagalbos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Primena, kad žmonės, šeimos, kurie susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, gali kreiptis dėl finansinės pagalbos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Primena, kad žmonės, šeimos, kurie susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, gali kreiptis dėl finansinės pagalbos.<br>T.Bauro nuotr.
Primena, kad žmonės, šeimos, kurie susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, gali kreiptis dėl finansinės pagalbos.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Apr 13, 2023, 9:55 AM

Socialinė pašalpa. Pašalpa priklauso, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 172,7 Eur. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Socialinė pašalpa pradėjus dirbti. Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., 4 – 6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

Kompensacijos už šildymą ir karštą bei geriamąjį vandenį. Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą besinuomojantiems asmenims.

Jei nuomininkai nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.

Skiriant kompensacijas vertinamos asmens ar šeimos gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

Kompensacija už būsto šildymą. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (314 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (471 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 eurus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 471 eurus.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas.

Kompensacija už geriamąjį vandenį. Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 575 eurai, už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 11,5 euro (575 eurai x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.

Kompensacijai už geriamąjį vandenį apskaičiuoti taikomas geriamojo vandens normatyvas. Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, kompensuojama būtų už 5,5 kubinius metrus geriamojo vandens.

Kompensacija už karštą vandenį. Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 575 eurai (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 28,75 euro (575 eurai x 0,05).

Kompensacijai už karštą vandenį apskaičiuoti taikomas karšto vandens normatyvas.

Valstybės parama, jeigu būstas renovuotas. Jeigu daugiabutis yra renovuotas ar renovuojamas pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jame gyvena žmonės, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, būsto savininkui pilnai apmokamos kredito bei palūkanų įmokos.

Papildoma išmoka prie vaiko pinigų. Papildoma 50,47 euro dydžio išmoka prie išmokos vaikui (vaiko pinigų) mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų, t. y. jeigu vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 314 eurų. Papildoma išmoka gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 m. ar iki 23 m., jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Gausiai šeimai papildoma išmoka vaikui skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims. Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 235,5 euro.

Teisę į nemokamą maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 98 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti turi mokiniai, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 235,5 euro.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.).

Kita socialinė parama. Iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kt.

Daugiau informacijos rasite čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?
Gyvai
Gyvai: komentarai apie Vilniuje kilusį gaisrą ir situacijos suvaldymą