Finansiškai raštingais laikomi žmonės, mokantys valdyti savo pinigus. Tokie gyventojai taupo, investuoja, atsideda senatvei, o netekę pajamų šaltinio, gyvenimo išlaidas galėtų padengti bent šešis mėnesius.
Vilniuje kalbinti žmonės sako: kaip būti finansiškai raštingu trūksta informacijos.
„Trūksta, tikrai trūksta, manau, kad turėtų jos suteikti daugiau. Aišku, informacijos suteikia universitetas, kadangi studijuoju ekonomiką. Bet apskritai iš kokių kitokių šaltinių informacijos nelabai gaunu“, – „Lietuvos ryto“ televizijai šnekėjo praeivė.
Lietuvos žmonių finansinis raštingumas nedžiugina, sako Lietuvos banko atstovai. Finansinio raštingumo indekso tyrimo duomenimis, beveik pusė apklaustųjų savo finansinio raštingumo žinias vertina vidutiniškai, o geriausiai lietuviai nusimano taupymo srityje.
„Sudėlioju, kiek galiu išleisti kiekvieną dieną, ir gyvenu“, – tikino kalbinta pensininkė.
„Nieko netaupau. Investuoju. Bet investiciją kiekvienas savaip turi suprast“, – atviravo dar vienas vilnietis.
Finansų valdymo studentus mokanti Asta Klimavičienė sako: jeigu žmogus tik taupo, dar negalime jo vadinti finansiškai raštingu.
„Lietuvoje su finansiniu raštingumu situacija tikrai nėra gera. ES mastu mūsų finansinis raštingumas nėra labai aukštas. Situacija šiek tiek gerėja, bet norėtųsi, kad ji gerėtų daugiau ir žmonės mokėtų ne tik taupyti, bet ir šiaip elgtis su pinigais“, – komentavo A.Klimavičienė.
Nyderlanduose gyvenanti lietuvė atkreipia dėmesį: būti finansiškai raštingu šioje šalyje mokoma vaikystėje.
„Mokoma nuo mokyklinio amžiaus. Mokoma, kaip pinigus leisti ir kur“, – pasakojo ji.
Lietuvos banko atstovė sako: finansinio raštingumo būtina mokyti ir Lietuvos moksleivius.
„Mano tikslas yra turėti pamoką per visą Lietuvą. Ekonomikos pamokos metu pasiekti visus moksleivius įmanoma. Svarbu tą pamoką padaryti įdomią“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.
Išmokti finansų valdymo mokykloje svarbu, bet iki mokyklinio amžiaus vaikai daug įgūdžių įgauna šeimoje, pabrėžia ekspertai.
Anot finansinio raštingumo centro vadovės Viktorijos Dičpinigaitienės, didelė dalis Lietuvos šeimų finansus valdo netinkamai.
„Net trys iš keturių ūkių su turimomis santaupomis negalėtų išgyventi ilgiau nei tris mėnesius. Tai rodo, kad žinių turime, jos gerėja, tačiau įgūdžiais dar nepasireiškia“, – pabrėžė ji.
Gyventojų finansinio raštingumo indekso tyrimas rodo, kad 46 proc. lietuvių nėra patenkinti savo finansine padėtimi, net jeigu ir užtenka pinigų būtiniausioms reikmėms ir sąskaitoms apmokėti. 45 proc. sako: kad būtų patenkinti savo finansine situacija, užtenka turėti pinigų būtiniausioms reikmėms ir sąskaitoms apmokėti.
42 proc. žmonių pastaruoju metu susidūrė su situacija, kai jų pajamų neužteko gyvenimo išlaidoms padengti. 31 proc. sako, kad praradę pajamų šaltinį nesiskolindami įstengtų padengti savo gyvenimo išlaidas šešis ar daugiau mėnesių. 15 proc. nepatenkinti finansine padėtimi, nes neturi pinigų būtiniausioms reikmėms ir sąskaitoms apmokėti.
Stiprų finansinio raštingumo pagrindą turintys gyventojai rečiau užkimba ant sukčių, bandančių išvilioti pinigus, kabliukų. Pernai iš lietuvių išviliota 12 milijonų eurų.
