Pavydi kaimynams
Utenos rajone metinė rinkliava už komunalines atliekas – 40,68 euro, Zarasų – 46,68 euro. Skirtumas nedidelis, bet uteniškiai moka už realų susikaupiančių atliekų kiekį, zarasiškiai – už menamą.
Zarasiškiai, net ir sukaupdami nedidelį kiekį atliekų, vis tiek iš anksto privalo sumokėti už nustatyto kiekio konteinerių ištuštinimą. Tuo metu uteniškiai kas ketvirtį sumoka už tiek ištuštintų konteinerių, kiek jų ir pripildė.
Sąskaita apstulbino
„Skaudu dėl neteisybės“, – pratarė Zarasų rajone, Dusetose, gyvenantis Vytautas. Jis pasakojo, kad dėl darbų specifikos ir kitų priežasčių pastaruosius kelerius metus į namus grįžta gana retai, tad ir komunalinių atliekų jo būste susikaupia labai mažai.
Užtat mokėjimo pranešimas, kurį balandžio pabaigoje jis gavo iš bendrovės Utenos regiono atliekų tvarkymo centro (RATC), jį privertė suglumti.
„Pastovioji metinės rinkliavos dalis jame įrašyta tokia, kokia buvo ir pernai.
Turi namus – tenka ją mokėti, dėl to nesiginčiju. Bet kintamoji įmokos dalis apskaičiuota tikrai ne už tą kiekį atliekų, kurių prisikaupia.
Numatyta, kad šiemet iki metų pabaigos 17,34 euro turiu sumokėti už septyniolikos 120 litrų talpos konteinerių ištuštinimą. Tad realiai turiu mokėti už orą, už menamą atliekų kiekį. Kodėl?“ – konkretaus atsakymo į šį klausimą jis vis dar nesulaukė.
Mokėjimo pranešime nurodytu telefono numeriu susisiekęs su Utenos RATC jis išgirdo, kad tokią rinkliavos metodiką yra nustačiusi būtent Zarasų rajono savivaldybė.
Pasak Vytauto, nurodyta ir tai, kad pirmoji įmoka – 31,5 euro – turi būti pervesta iki birželio 30 d., antroji – 16,77 euro – iki rugsėjo 30-osios, o likusi dalis – iki metų pabaigos.
„Tai tokia painiava, kurios kitur nebėra. Kodėl ir Zarasų rajone negalėtų būti kaip Utenoje, kur gyvenvietėse, kaimuose ar vienkiemiuose gyvenantys žmonės sumoka už realiai ištuštintų konteinerių skaičių?
Gerai nors tai, kad šįmet Dusetų gyventojams komunalininkai pagaliau konteinerius ištuština dukart per mėnesį. Anksčiau tai darydavo tiktai kartą“, – kalbėjo vyras.
Mokestis – už praeitį
Zarasų rajono savivaldybės duomenimis, surūšiuotų atliekų dalis sudaro maždaug penktadalį – 21,44 proc. bendro į konteinerius patenkančių komunalinių atliekų kiekio.
Todėl už nerūšiuotų atliekų sutvarkymą žmonėms tenka nepigiai mokėti. Ir, skirtingai nei kitose savivaldybėse, Zarasuose rūšiuojantys atliekas bei mažai jų sukaupiantys žmonės vis tiek sumoka už kitų gyventojų šiukšlių krūvas.
Zarasų rajono savivaldybės Statybos ir urbanistikos skyriaus astovas paaiškino, kad yra keletas modelių, pagal kuriuos apskaičiuojamas rinkliavos dydis, – pastovioji bei kintamoji jos dalys, o savivaldybės pasirenka joms priimtiniausią.
„Pagal šiuo metu galiojančią metodiką, už rinkliavos kintamosios dalies mokestį per metus 240 litrų talpos konteineriai ištuštinami 8 kartus, 120 litrų talpos – 17 kartų. Jei atliekų prisikaupia daugiau, mokestis už jų sutvarkymą nukeliamas į kitus metus.
Nes tik metams pasibaigus atliekų vežėjas – įmonė „Zarasų komunalininkas“ pateikia ataskaitą, kiek kiekviename nekilnojamojo turto objekte ištuštinta konteinerių“, – aiškino savivaldybės atstovas.
Pasak jo, jeigu gyventojams kyla neaiškumų, geriausia, kad jie asmeniškai kreiptųsi į Utenos RATC.
„Esame sudarę sutartį, ir šios sistemos administravimą vykdo RATC darbuotojai. Taigi jie mato ir kiekvieno kliento sutartis bei ištuštintų konteinerių kiekį“, – sakė pašnekovas.
Visi moka skirtingai
Utenos RATC akcininkės yra šešios savivaldybės – Utenos, Zarasų, Ignalinos, Visagino, Anykščių ir Molėtų. Bet šis centras įmokas administruoja tik vienoje jų – Zarasų rajono savivaldybėje.
Kitur tai daro komunalinės savivaldybių įmonės. Ir kiekvienoje jų yra skirtingi atliekų sutvarkymo mokesčiai.
Pavyzdžiui, Utenoje pastovioji rinkliavos dalis vienam individualaus namo gyventojui yra 3,38 euro, tad kas ketvirtį mokama ši įmoka sudaro 10,17 euro, per metus – 40,68 euro.
Vieno mažojo konteinerio ištuštinimas kainuoja 1,39 euro, didžiojo – 2,78 euro.
Rajono gyventojai kintamąją dalį moka už realų ištuštintų konteinerių skaičių – ši tvarka galioja nuo 2018-ųjų.
Molėtų rajono savivaldybė įmokas skaičiuoja dar kitaip.
Jei individualiame name gyvena vienas žmogus, pastovioji įmoka metams sudaro 17,13 euro, jeigu daugiau gyventojų – įmoka dvigubai didesnė.
Už vieną sumoka visi
Anot savivaldybės atstovo, yra vienas svarbus niuansas, dėl kurio tenka kasmet koreguoti konteinerių ištuštinimo kainas. Tai – statybinės atliekos, patenkančios į komunalinių atliekų srautą.
„Kartą per mėnesį Utenos RATC atlieka morfologinį atliekų tyrimą. Tokiais atvejas vežėjas atvaro mašiną su komunalinėmis atliekomis, surinktomis iš gyventojų, ir specialiai suburta komisija tikrina, ar jos atitinka komunalinių atliekų sudėtį.
Nuolat jose randama statybos ar remonto atliekų, pavyzdžiui, gipso kartono lūženų ar kitokių. Visa tai gyventojai privalo išvežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles ir turėti tai įrodančius dokumentus.
Bet kai to nepadaroma, bet išmetama į bendrojo naudojimo konteinerius, mokestis už tokių atliekų sutvarkymą užkraunamas visiems rajono gyventojams.
Statybinės atliekos yra sunkios, ir už kiekvieną papildomą 100 kg atliekų vežėjas sumoka po 8 eurus vien tam, kad jos būtų priimtos į sąvartyną. Būtent šias išlaidas vėliau tenka išdalinti visiems mokėtojams“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, per praėjusius metus Zarasų rajone buvo surinkta 3000 tonų komunalinių atliekų, o statybinės atliekos, atgabentos į joms skirtas aikšteles, sudarė vos dešimtadalį to kiekio. Pavyzdžiui, Anykščių rajone žmonės jų sugabena į aikšteles daug daugiau, užtat mažesni kiekiai jų patenka į sąvartyną.
Vadovaujasi taisyklėmis
Utenos RATC Administravimo skyriaus vadovės Irenos Pošiūnienės teigimu, aplinkos ministro patvirtintos taisyklės numato, kaip turi būti apskaičiuojama vietinė rinkliava ir kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tų atliekų sutvarkymą.
„Pagal šias taisykles, vietinė rinkliava turi padengti būtinąsias atliekų sutvarkymo sąnaudas. Visos šios sąnaudos yra dalinamos į pastoviąją rinkliavos dalį ir kintamąją.
Pirmoji dalis nepriklauso nuo atliekų kiekio, ji skirta atliekų tvarkymo infrastruktūrai sukurti, išlaikyti ir prižiūrėti.
Tuo metu kintamosios rinkliavos dydžiui įtaką daro sukaupiamų atliekų kiekis.
Be to, kiekviena savivaldybė turi teisę pasirinkti rinkliavos administratorių, atliekų vežimo įmonę, tad jose taip pat skiriasi ir būtinųjų sąnaudų dydžiai, ir atliekų sutvarkymo mokesčiai“, – aiškino I.Pošiūnienė.
Tenka padengti sąnaudas
Pasak I.Pošiūnienės, Zarasų rajone gyventojams pastovioji rinkliavos dalis nustatoma nekilnojamojo turto vienetui, kintamoji – individualių namų savininkams – pagal konteinerių kiekį.
„Zarasų rajono gyventojai sukaupia gana daug komunalinių atliekų. Atsižvelgiant į bendrą jų kiekį yra paskaičiuota susikaupimo norma kiekvienai NT rūšiai, pavyzdžiui, gyvenamiesiems namams, butams, verslo įmonės. Ši norma – tai atskaitos taškas, pagal kuria ir yra apskaičiuojamas minimalus ištuštinamų konteinerių kiekis“, – sakė pašnekovė.
Paskaičiuota, kad namų ūkis, net ir stropiai rūšiuodamas antrines žaliavas, negali išrūšiuoti daugiau kaip trečdalio visų susidarančių komunalinių atliekų. Štai todėl, anot I.Pošiūnienės, mokėjimo pranešimuose Zarasų rajono gyventojai regi nurodytą minimalų per metus ištuštinamų konteinerių kiekį – 8 didžiuosius arba 17 mažųjų konteinerių.
„Toks kiekis nustatytas tam, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, pavyzdžiui, vienas konteineris pripildomas atliekų ir paliekamas ištuštinti, o visos kitos atliekos sugabenamos į bendrojo naudojimo konteinerius, esančius ties daugiabučiais.
Kadangi juose atliekų kiekis smarkiai padidėja, todėl pabrangsta ir mokestis daugiabučių gyventojams“, – paaiškino Utenos RATC atstovė.
Anot jos, zarasiškiai mokėjimo pranešimą gauna kartą per metus – kovo-balandžio mėnesiais. Taip sutaupoma pranešimo spausdinimo bei siuntimo sąnaudų, nes jos taip pat daro įtaką rinkliavos dydžiui.
„Panešime nurodome tris datas. Pirmoji įmoka yra paskaičiuota už du ketvirčius. Ji yra didesnė, todėl ir laiko jai sumokėti skiriama iki birželio pabaigos. Kitos dvi įmokos yra už trečiąjį bei ketvirtąjį ketvirčius.
Ir dar vienas niuansas – pranešime nurodoma ir tai, kiek, atlikus perskaičiavimą už 2021–2022 metais viršytą minimalų konteinerių ištuštinimą, reikia papildomai sumkėti pinigų“, – teigė I.Pošiūnienė.
Negyvena – turi teisę nemokėti rinkliavos
Ir Zarasų rajono savivaldybė, ir kitos savivaldybės atliekų tvarkymo nuostatuose būna numačiusios, kad nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektų savininkai, norintys, kad jiems nebūtų skaičiuojama kintama vietinės rinkliavos dalis, gali pateikti prašymą – sąžiningumo deklaraciją.
Kartu su ja turi būti pateikta elektros energijos tiekėjo pažyma apie suvartotą elektros energijos kiekį už praėjusius porą metų. Jis per ketvirtį neturi viršyti 50 kWh.
Turi būti pateikta ir vandens tiekėjo pažymą apie suvartotą geriamojo vandens kiekį už praėjusius metus. Sunaudotas vandens kiekis per ketvirtį neturi viršyti 1 kubinio metro.
Objektų savininkai turi deklaruoti, kad niekas juose numatytu deklaracijoje laikotarpiu negyvens, – būstas nebus išnuomotas ir nebus vykdoma ūkinė veikla.
