Anot O.Gončarovos 2023 m. sausio–balandžio laikotarpiu Lietuvoje įvyko 118 proc. daugiau vietinių kelionių nei tuo pačiu laiku praeitais metais.
„Labai džiaugiamės, kad pastaraisiais metais kelionės Lietuvoje pradėjo būti madingos. Žmonės keliauja ir jau netgi žiūrint į šiuos metus, vertinant bendrą keliautojų skaičių, matome, kad, lyginant su tokiu pačiu periodu praeitais metais, nuo sausio iki balandžio mėnesio turime 118 proc. augimą. Tai reiškia, kad žmonės keliauja ir nenustoja atrasti Lietuvoje pačias gražiausias vietas“, – „Keliauk Lietuvoje“ 2023 metų vietinio turizmo tyrimo rezultatų pristatymo metu teigė O.Gončarova.
„Vietiniai keliautojai labiausiai buvo nepatenkinti per aukštomis kainomis vietinėse poilsio vietose. Dalis šalies viduje keliavusių gyventojų taip pat išskiria viešųjų tualetų stoką, prastą kelių būklę ir nepatogius privažiavimus prie objektų automobiliu“, – teigė J.Miežienė.
„Keliauk Lietuvoje“ pateiktais duomenimis pastebima, kad lietuviai šiais metais daugiau pinigų išleido apgyvendinimui, maistui ir gėrimams nei 2022 m. Anot jų, apie trys iš penkių gyventojų teigia, kad keliauti Lietuvoje jiems brangu, kas 42 proc. keliaujančių atgraso nuo kelionių su nakvynėmis.
Taip pat skaičiuojama, kad savaitgalio išvyka vienam asmeniui mūsų šalyje per metus pabrango maždaug 30 eurų, o kasmetinių atostogų išlaidos padidėjo beveik 120 eurų.
J.Miežienė teigė, kad net esant tokių trukdžių turizmas Lietuvoje vertinamas pozityviai ir dauguma mano, kad vasarą užtenka lankytinų objektų ir vietų. Bet, anot jos, didelė dalis vietinio turizmo yra sezoninė, kadangi mažiau nei pusė lietuvių mano, kad Lietuvoje egzistuoja ir šaltuoju metų metu lankytinų objektų bei vietų.
„7 iš 10 keliautojų mano, kad Lietuvoje pakanka pramogų ir lankytinų objektų vasaros laikotarpiu. Bendrai vietinis turizmas vertinimas pozityviai – 63 proc. respondentų sako, kad turizmas lyginant su pernai auga 49 proc. Tiesa, norėtųsi, kad šis punktas, jog „Lietuvoje pakanka pramogų ir objektų ne vasaros sezono metu“, pasikeistų, nes šiais metais jis siekia vos 47 proc. Tikrai yra galimybių turizmo sektoriui populiarinti objektus ir pramogas, kurios aktualios ir šaltuoju sezonu, ir mažinti turizmo sezoniškumą“, – aiškino J.Miežienė.
Anot „Keliauk Lietuvoje“ tyrimų poskyrio vadovės, lietuviai taip pat mano, kad daugelis turistinių vietų nepritaikytos keliaujančioms šeimoms su mažais vaikais. Pasak jos, beveik 50 proc. įvardina, kad užsiimant turizmu Lietuvoje susiduriama su pramogų vaikams trūkumu.
„Matome, su kelionės mažiausiais vaikais kelionės vertinamos kaip mažiausiai patogios. Tai vertinimas pagal tai, kiek respondentams patogios kelionių vietos. Su didesniais vaikais yra mažiau specifinių poreikių, tad patogumas auga. Problema yra pramogų ir užsiėmimų vaikams trūkumas. 46 proc. kaip problemą įvardino vaikų aikštelių, baseinų ir kitų pramogų trūkumą“, – sakė ji.
Visgi, anot „Keliauk Lietuvoje“ direktorės, kelionės Lietuvoje išlieka populiarios dėl trumpų atstumų, kuriuos reikia nuvykti iki lankytinų objektų, lengvesnio kelionių planavimosi ir augančio susidomėjimo kultūriniu paveldu, šalies gamta.
„Trims iš penkių keliautojų taip pat svarbu ir tai, kad savo poilsio šalies viduje nebūtina planuoti iš anksto, o jei ir prireikia – tai padaryti daug paprasčiau. Apskritai žmonės keliauja po Lietuvą norėdami pažinti naujas vietas ir savo akimis pamatyti visą savo šalies grožį. Pastarieji aspektai, drauge su domėjimusi kultūriniu paveldu, šiais metais minimi dažniau nei pernai“, – komentavo O.Gančarova.
Renkasi trumpesnes atostogas
Kaip rodo nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva birželį atlikto vietinio turizmo tyrimo duomenys, 66 proc. „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliktame tyrime apklaustų 18–74 metų respondentų nurodė pagrindines savo metų atostogas praleidžiantys Lietuvoje. Vis dėlto pastebima tendencija, kad ilgesnes atostogas planuojantys gyventojai mažiau linkę jas leisti Lietuvoje. Užsienyje atostogavusių keliautojų dalis šįmet padidėjo 5 proc. punktais ir siekia 28 proc., tačiau tik 13 proc. metus praleido be jokių kelionių Lietuvoje.
Kaip ir anksčiau, keliones šalies viduje planuojantys lietuviai apgyvendinimo vietos įprastai ieško internetu (88 proc.), o populiariausia paieškos platforma išlieka „booking.com“ (63 proc.). Pastaraisiais metais gyventojai ėmė naudotis ir ne tokiais populiariais lietuviškais apgyvendinimo tinklalapiais (pavyzdžiui, „trumpam.lt“, „priejuros.lt“ ir kt.). Tiesa, kol kas tai daro tik maždaug vienas iš dešimties tyrimo dalyvių. Vis rečiau lietuviai nakvynės ieško gyvai, jau pasiekę kelionės tikslą (9 proc.).
„Google“ paieškos rezultatai, renkant aktualią informaciją prieš kelionę arba jos metu, yra svarbiausias šaltinis, kurį rinkosi 38 proc. apklaustųjų. Ir visgi rekomendacijų apie tai, kur galima rasti, gražiausią vaizdą, skanausią maistą ir maloniausią nakvynę, lietuviai vis dar itin dažnai teiraujasi draugų ar artimųjų (36 proc.). Renkant informaciją apie keliones rečiau nei pernai pasitelkiamas socialinis tinklas „Facebook“ (21 proc.).
Mėgstamiausia vietinių kelionių kryptis – Klaipėdos apskritis. Kaip parodė atliktas tyrimas, apsilankyti pajūryje nors kartą per metus nusprendžia kone pusė (49 proc.) gyventojų. Į pagrindinį šalies kurortą, Palangą, lietuviai kiek rečiau užsuka savaitgaliais, tačiau kaip ir ankstesniais metais, tai vis dar yra mėgstamiausia gyventojų vieta leisti ilgąsias metų atostogas. Populiariausia transporto priemone kelionėms po Lietuvą išlieka automobilis, kurį savo kelionėms renkasi 9 iš 10 vietinių turistų.
Lietuvoje kelionių maršrutus planuojantys gyventojai dažniausiai renkasi ramų poilsį gamtoje (46 proc.) ir gamtos objektų lankymą (42 proc.). Maždaug du iš penkių vietinių keliautojų taip pat mėgsta lankytis restoranuose ar kavinėse, o trečdalis renkasi kultūros objektus.
