„Jeigu mes kalbame apie individualią veiklą labai plačiai, tai gal išskirkime tam tikras veiklas, kur nebetaikykime individualios veiklos statuso, ypač tokiai veiklai, kuri generuoja didžiules pajamas. Tada nebekiltų ginčų“, – antradienį LRT radijui teigė A. Butkevičius.
Taip pat, anot parlamentaro, jei 35 tūkst. eurų per metus taptų riba, nuo kurios pradedami taikyti didesni tarifai, vertėtų atkreipti dėmesį, kad iš tiesų tai nėra didelės pajamos.
„Pasižiūrėkime, kaip sparčiai Lietuvoje auga vidutinis darbo užmokestis ir tada tuos 35 tūkst. eurų padalinkime 12 mėnesių ir matysime, kad tos pajamos nėra jau tokios didelės“, – sakė jis.
A. Butkevičius taip pat paminėjo, kad Lietuva yra gavusi tarptautinių institucijų pastabas ir rekomendacijas kaip tik mažinti darbo pajamų apmokestinimą, o tai mokesčių reformos pakete nėra siūloma.
„Šiais metais ir Pasaulio banko ekspertai, ir Tarptautinio valiutos fondo atstovai lankėsi Lietuvoje.
Jeigu paskaitytume jų pastabas, aiškiai matytume, kad jie sako mažinti pajamų apmokestinimą, taikomą pagal darbo santykius. Tai, aišku, yra kažkiek daroma per neapmokestinamo pajamų dydžio didinimą, bet jis nėra toks stiprus. Bet pastabose sakoma, kad reiktų didinti mokesčius kapitalui, o šiame pakete aš to nematau“, – aiškino A. Butkevičius.
ELTA primena, kad antradienį Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje numatomas mokesčių reformos paketo pateikimas.
Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje numatomi keturi Finansų ministerijos inicijuojami įstatymų pakeitimai bei trys – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Juose – pokyčiai individualia veikla užsiimantiems žmonėms, nuo 2025 metų didinant pajamų apmokestinimą nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 metų iki 20 proc., bei lengvatų reguliavimas, Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pakeitimai bei minimalios nedarbo socialinio draudimo išmokos nustatymas.
Taip pat prie mokesčių reformos projekto įtrauktas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas didinti prokurorų atlyginimus.
