Sesija buvo pratęsta tiktai 4 dienoms, ir nors parlamentarai skubėjo baigti numatytus darbus, vis viena nepraleido progos įkišti pagalio į balsavimų vežimą.
Taip nutiko Švietimo įstatymo pakeitimams, kuriais nustatomi mokyklų tinklo kriterijai, – pasinaudojusi dalies valdančiųjų komandiruotėmis opozicija nebalsavo ir sužlugdė šių normų priėmimą.
Neabejojama, kad įstatymo pakeitimai, kurie yra būtini įgyvendinant Konstitucinio teismo nutarimą, bus priimti rudenį, juolab kad laikomi kompromisiniais.
Vadinasi, opozicija tik nukėlė mokyklų tinklo kriterijų patvirtinimą vėlesniam laikui, bet realiai nieko nepešė.
Tačiau politiniame gyvenime galioja kita logika – pademonstravo nepritarimą nemažai daliai švietimo bendruomenės, kuriai nepatinka mokinių ir klasių skaičiaus reikalavimai ir kartu įgėlė valdantiesiems.
Vis dėlto vienam svarbiausių šio Seimo darbų per visą jo kadenciją – seniai žadėtai mokesčių reformai – galiausiai pritarta po pateikimo.
Mokesčių įstatymų paketas sukėlė smarkius ginčus, net valdančiosios koalicijos partijų pozicijos išsiskyrė.
Bene kategoriškiausiai prieš reformą pasisakė Laisvės partija, iš esmės kartojanti verslo asociacijų argumentus, kuriuos finansų ministrė G.Skaistė pavadino lobistiniais.
„Laisviečiai“ pareiškė, kad nebalsuos už jokius įstatymus, kuriais būtų didinami mokesčiai. Seimo vicepirmininkas V.Mitalas žadėjo, kad Laisvės partija net pasinaudos priklausymu valdančiajai koalicijai ir stabdys reformos priėmimą.
Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė sakė, kad „laisviečiai“ nepritars didesnei individualios veiklos mokestinei naštai, nekilnojamojo turto mokesčiui vidurinei klasei ir dovanų apmokestinimui, nes jų siekis – kurti gerai apmokamas darbo vietas ir stiprinti vidurinę klasę.
Ironiška, kad Laisvės partijos ir konservatorių vadovų požiūriai sutapo tik vienu požiūriu – geriau jokios mokesčių reformos negu tokie pokyčiai, kuriais būtų įteisinta vien tai, kas patinka, ir pašalinta viskas, kas nepatinka.
Aštriausiai kalbėjo premjerė I.Šimonytė.
Anot jos, mokesčių reforma būtų nieko verta, jei Seimas pritartų tik biudžeto pajamas mažinantiems pasiūlymams ir kartu vis reikalautų didinti krašto apsaugos, švietimo, infrastruktūros ir kitų sričių finansavimą.
Kad ir kas kalbėta iš tribūnų, mokesčių reformos įstatymų paketui po pateikimo buvo pritarta ir tolesnis jo priėmimas vyks jau rudens sesijoje.
Dauguma opozicijai priklausančių Seimo narių nebalsavo už mokesčių reformą, bet 6 socialdemokratai jai pritarė.
Nė vienas Liberalų sąjūdžio atstovas irgi neatsidūrė reformos priešininkų gretose, nors dėl ideologinių sumetimų ši partija griežtai kritikavo siekius didinti mokesčių progresyvumą, individualios veiklos didesnį apmokestinimą.
Beje, socialdemokratai kritikavo reformą iš priešingos pusės nei liberalai – jiems ji pasirodė per silpnai progresyvi ir per mažai sąžininga socialiniu požiūriu, per menkai didinanti biudžeto pajamas, o antriems nepatiko, kad numatyti didesni mokesčiai daugiau uždirbantiems.
Atsižvelgiant į liberalų kritiką, nuo 120 iki 180 vidutinių darbo užmokesčių padidinta riba, kai ją perkopusioms pajamoms būtų papildomai taikomas 7 proc. didesnis gyventojų pajamų mokestis, o socialdemokratai tai vertino kaip nereikalingą reformos rengėjų nuolaidą turtingiesiems.
Kitos opozicinės partijos tvirtino, kad lėtėjant ekonomikai numatomi mokesčių pokyčiai gali pakenkti šalies verslo konkurencingumui, sumažinti Lietuvos patrauklumą investuotojams.
Regis, vėluojanti mokesčių reforma – vežėčios, kurias partijos tempia į priešingas puses, bet, nepaisant to, pajudėta iš vietos.
Kitaip ir būti negalėjo, nes valdantiesiems žūtbūt reikėjo pateikti Seimui šią reformą net ir taikstantis su kompromisais dėl to, kad tai buvo būtina sąlyga tolesniam finansavimui iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo, o juo Lietuvai numatyta net 2,2 mlrd. eurų.
Turbūt rudens sesijoje bus dar daugiau kompromisinių taisymų ir kai galiausiai mokesčių reformą Seimas priims, ja bus nepatenkintų – esą ji nieko verta, reikia iš naujo rengti. Panašiai nutinka visais atvejais, kai politinės jėgos, kad ir nenustodamos peštis, suinteresuotos susitarti.
Puikus pavyzdys – po vadinamojo čekiukų skandalo šios pavasario sesijos pabaigoje absoliučia balsų dauguma priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos, kuriomis savivaldybių tarybų nariams numatytos 20 proc. mero atlyginimo dydžio išmokos, atsisakant kanceliarinių išlaidų apmokėjimo.
Visos partijos tuo suinteresuotos – joks skandalas nė nebūtų kilęs, jei tokios teisės normos jau būtų galiojusios anksčiau ir savivaldybių nariai galėtų gauti atlygį neatsiskaitydami, kaip tuos pinigus išleido.
Vadinasi, galima neabejoti, kad bendri partijų interesai stums braškantį įstatymų leidybos vežimą ir ateityje.
