Nors dalis prekybos tinklų negalėjo pateikti tikslių duomenų, penkios pagrindinės Lietuvos mažmeninės prekybos bendrovės („Maxima“, „Rimi“, „Lidl“, „Iki“ bei „Norfa“) Eltą informavo, kad labai lengvų plastikinių maišelių naudojimas – pavyzdžiui, lyginant su birželiu – mažėjo keliomis dešimtimis procentų.
Nuo liepos 1 d. Lietuvos parduotuvėse lengviausi plastikiniai maišeliai yra apmokestinti – tą numatančias Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo pataisas Seimas priėmė dar pernai lapkritį. Jomis siekta mažinti perteklinį plastikinių maišelių vartojimą.
Visi didieji prekybos tinklai už juos nustatė vienodą 1 cento kainą.
Ypač lengvi vienkartiniai plastiko maišeliai pirkėjams ir toliau išlieka nemokami įsigyjant šviežią mėsą, jos gaminius bei šviežią žuvį, kai, užtikrinant higieną bei saugos reikalavimus, šias prekes supakuoja parduotuvės darbuotojai.
Ypač lengvų plastikinių maišelių visų didžiųjų prekybos tinklų klientams reikėjo mažiau
„Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė informavo, kad, lyginant su birželiu, liepą labai lengvų plastikinių maišelių naudojimas sumažėjo 31 proc.
„Skaičiuojame, kad vienkartinius plastikinius maišelius renkasi kas trečias pirkėjas“, – Eltai komentavo prekybos tinklo atstovė.
„Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė teigė, kad nuo liepos 1 d. „Rimi“ parduotuvėse parduodama apie 70 proc. mažiau maišelių nei anksčiau pirkėjai vidutiniškai per savaitę pasiimdavo nemokamai.
„Kitaip tariant, triskart mažiau. Tad pokytis išties didelis“, – informavo E. Krasauskienė, pridūrusi, kad, be kita ko, „Rimi“ ragina klientus apskritai nepakuoti produktų, kai tai nėra būtina – pavyzdžiui, perkant nedidelį kiekį vaisių ar daržovių.
„Lidl Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės teigimu, pirmojo mėnesio duomenys rodo, jog Lietuvoje ypač lengvų maišelių vartojimas mažėja panašiai kaip ir kitose valstybėse, kuriose šios pakavimo priemonės apmokestintos.
„Pirminiai duomenys rodo, kad tendencijos yra panašios kaip ir kitose „Lidl“ šalyse (kuriose veikia „Lidl“ parduotuvės – ELTA), kur toks sprendimas yra įgyvendintas – ilgainiui šiose šalyse maišelių sunaudojama apie 40 proc. mažiau“, – sakė L. Skersytė.
„Iki“ prekybos tinklo generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė pažymėjo, kad pirmąjį mėnesį apmokestintų maišelių pirkėjai naudojo mažiau, tačiau, anot jos, pokyčius įvertinti statistiškai dar anksti.
„Istorinių duomenų neturime, nes iki tol ypač lengvi plastikiniai maišeliai buvo nemokami. Vieno mėnesio statistika dar neleidžia daryti toli siekiančių išvadų, bet mažėjimas jaučiamas“, – Eltai sakė N. Kvietkauskaitė.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis taip pat akcentavo, kad maišelių pardavimai mažėjo maždaug perpus.
„Tikslios maišelių pardavimo statistikos neturime, turėsime galbūt po pusmečio. Bet apytiksliai jų pardavimai sumažėjo per pusę. Buvo parduota apie 1,5 mln. maišelių po 1 centą“, – sakė D. Ryliškis.
Alternatyvių maišelių pardavimai augo
Visų didžiųjų prekybos tinklų atstovai patvirtino tendenciją, kad apmokestinus ypač lengvus plastikinius maišelius klientai perka daugiau daugkartinių maišelių arba tinklelių, be to, vienkartinius plastikinius maišelius atsineša patys.
I. Trakimaitės-Šeškuvienės pateiktais duomenimis, „Maxima“ per liepą pardavė 88 proc. daugiau daugkartinių maišelių nei pastarųjų 12 mėnesių vidurkis.
„Rimi“ atstovė E. Krasauskienė pabrėžė, kad tokių pakuočių pastarosiomis savaitėmis parduota „iki keliasdešimt kartų“ daugiau. Jos teigimu, „Rimi“ daugkartiniams maišeliams taiko 50 proc. nuolaidą.
L. Skersytė antrino, kad pirkėjai vaisius, daržoves ar birius produktus vis dažniau pakuoja į pakartotinio naudojimo maišelius, kuriuos „Lidl“ pardavinėja už specialią kainą.
Iki 50 proc. nuolaidą daugkartinio naudojimo pakuotėms taikė ir „Iki“ – anot N. Kvietkauskaitės, tai lėmė, jog per liepą tokių maišelių parduota tiek, kiek įprastai pirkėjai įsigyja per 3 mėnesius.
D. Ryliškis savo ruožtu informavo, kad „Norfos“ parduotuvėse maždaug 25 proc. išaugo prie kasų parduodamų popierinių pirkinių maišelių pardavimai, o medžiaginių – priklausomai nuo rūšies – nuo 15 iki 20 proc. Plastikinių pirkinių maišelių pardavimai, anot D. Ryliškio, nepakito.
Pirkėjai prie naujos tvarkos pripranta
Prekybos tinklų atstovai taip pat pastebi, jog pirkėjai pamažu pripranta prie naujos maišelių naudojimo tvarkos.
I. Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, siekiant, jog atsiskaityti už maišelius pirkėjams būtų patogu, nuo liepos pabaigos „Maximos“ savitarnos kasose jie parduodami nuskenavus specialų žetoną su maišelio brūkšniniu kodu.
„Jau kurį laiką stebime tendenciją, kad vis daugiau pirkėjų nauja tvarka tampa įprastine“, – sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Anot E. Krasauskienės, „Rimi“ nusiskundimų iš pirkėjų dėl atsiskaitymo tvarkos nesulaukė. Be to, pažymi prekybos tinklo atstovė, nepastebima, jog pirkėjai tvarką apeidinėtų – pavyzdžiui, produktus pakuodami į vienkartines pirštines ar konditerijos gaminiams skirtus maišelius.
„Išties, pastebime, kad viskas vyksta gana sklandžiai, negavome nusiskundimų iš pirkėjų. Mūsų prekybos tinkle ploni plastikiniai maišeliai yra parduodami kaip įprasta prekė su brūkšniniu kodu, tad tikrai šis metodas įsigyti juos yra patogus. Pasitikime savo pirkėjais ir tikime jų noru mažinti plastiko vartojimą – tad nepastebime, kad tvarka būtų apeinama“, – komentavo E. Krasauskienė.
„Lidl“ atstovė antrino, jog pirkėjai su sunkumais atsiskaitant už maišelius nesusiduria.
„Atsiskaitymas už panaudotus plastikinius maišelius yra paprastas, tad pastebime, kad pirkėjams apsiperkant tai nesukelia nepatogumo, viskas vyksta sklandžiai. Apsiperkant standartinėje kasoje, pirkėjams tereikia pasakyti, kiek naujų vienkartinių maišelių jie panaudojo. Savitarnos kasose tokiu atveju pirkėjas turi nuskenuoti specialią kortelę su vienkartinių plastikinių maišelių kodu ir taip įtraukti juos į savo pirkinius.
Esant poreikiui, savitarnos kasose visada galima pasikonsultuoti su darbuotoju, kuris padės įtraukti į pirkinius panaudotus plastikinius maišelius. Atsinešus vienkartinį plastikinį maišelį iš namų, už jį mokėti nereikia“, – aiškino L. Skersytė.
Savo ruožtu „Iki“ atstovė pabrėžė, jog „pakeisti per dešimtmečius susiformavusius įpročius“ per vieną mėnesį sudėtinga, tačiau bendrovė imasi veiksmų, jog pirkėjams būtų kuo lengviau prisitaikyti.
