„Alio, alio, Baločka Jonas klauso,
Aš jūsų balsą per silpnai girdžiu,
Alio, alio, jūs sakot – apsirikot,
Ne penkiasdešimt, o šešiasdešimt du“, – repetuoja Algirdas Kaušpėda, mat muzikantams dabar yra pats darbymetis, tad nuolat ruošiamasi koncertams.
Darbas vyksta ir Seime. Komitetai pradėjo svarstyti kartu su mokesčių reforma pateiktus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimus, dėl kurių mokesčiai didėtų individualiai dirbantiems.
Muzikantas Andrius Kairys sako nesuprantantis, kodėl turėtų mokėti tiek pat, kiek dirbantys pagal darbo sutartį.
„Mes, dirbdami pagal individualią veiklą, patys sau sukuriame darbo vietas, save išlaikome, jei reikia, nuomojamės patalpas, perkame instrumentus, priemones, mokame už transportą ir visa kita.
Mes ir apmokamų atostogų neturime.
Visko nevardysiu, bet, vadovaujantis paprasčiausia logika, atrodo, kad neturėtume mokėti tiek pat, kiek dirbantys pagal darbo sutartį“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo A.Kairys.
GPM tarifą siūloma iki 2026 m. palaipsniui pakelti nuo 15 iki 20 proc.
Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, didinimo pasekmes pajustų apie 18 tūkst. dideles pajamas gaunančių dirbančiųjų individualiai, o maksimalų tarifą mokėtų kiek daugiau nei 3,5 tūkst. asmenų, kurių metinės pajamos siekia apie 117 tūkst. eurų.
„Mano aplinkoje tie, kurie uždirba tokius pinigus, seniai nebedirba pagal individualią veiklą. Jei pereina į mažąją bendriją (MB) ar kuria uždarąją akcinę bendrovę (UAB).
O dauguma muzikantų, kurie save išlaiko patys, tokių pajamų tikrai negeneruoja, tai – absurdas.
Be to, dabar ir taip GPM kyla pagal gaunamas pajamas“, – kalbėjo A.Kairys.
Pokyčiai paliestų ne tik muzikantus, bet ir advokatus, buhalterius, kurjerius, pavežėjus, turto brokerius, kirpėjus – visus, kurie dirba su individualia veikla.
„Netgi asmeniui, kuris gaus apie 1 tūkst. eurų pajamų per mėnesį, mokestinė našta augs 10 proc. Tai – didelis augimas. O jei asmenys uždirba daugiau, pavyzdžiui, 2–4 tūkst. eurų ir daugiau, jų mokestinė našta net dvigubės“, – teigė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Pataisas rengusi Finansų ministerija siekia padaryti mokesčių sistemą sąžiningesne, mažinti pajamų nelygybę, kuri Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES).
„Pagal pajamų nelygybės rodiklius, esame vieni labiausiai atsiliekančių ES, už mūsų – tik Bulgarija. Nežinau, ar tokia lyderystė ir kaimynystė yra mūsų siekiai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Net 54 verslo asociacijos kreipėsi į Seimą, ragindamos atmesti siūlymus didinti pajamų apmokestinimą. Anot kreipimosi autorių, mokesčių reforma turės daugiau žalos nei naudos.
„Mokesčių didinimas, mūsų įsivaizdavimu, turės neigiamą poveikį: plės šešėlį, neįves daugiau teisingumo ir lygybės, mūsų investicinis klimatas taps dar nepatrauklesnis. Regione tapsime, nors jau ir dabar esame, daugiausiai apmokestinanti verslą šalis, tad situacija tik dar pablogėtų“, – pareiškė A.Romanovskis.
Tuo metu biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako – verslo atstovai užsiima lobizmu.
„Tai yra suinteresuotų pusių noras išlaikyti esamą situaciją, neprisidėti prie būtinų pokyčių, tai vertiname labiau kaip lobistinį interesą, kad situacija nesikeistų.
Nuskamba praktiškai tik vienintelis esminis pasiūlymas. Sako: didinkime neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir taip sumažinsime pajamų nelygybę, bet nelieskime viso kito. Bet toks pasiūlymas dar papildomai tuštintų biudžetą“, – aiškino M.Lingė.
Visgi biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Mitalas pripažino, kad mokesčių didinimas turi rizikų: „GPM dalis yra labai problematiška.
Mes tikrai rizikuojame rinkdami grašius užsikelti mokesčius tiek, kad išvysime už Lietuvos ribų tam tikrus didesnius mokesčių mokėtojus.“
Vasarą mokesčių reforma bus aptarinėjama Seimo komitetuose, o rudenį turėtų pasiekti posėdžių salę.
