Sutartyje numatoma, kad profesinėms sąjungoms priklausantys darbuotojai, dirbantys valstybės ar savivaldybės įstaigose, organizacijose ar įmonėse, įgyja teisę į dvi mokamų atostogų savišvietai arba savanorystei dienas. Taip pat daugėja darbuotojų, kurie įgyja galimybę turėti papildomas apmokamas dienas savišvietai ar savanorystei.
„Kartu su profesinėmis sąjungomis dedame daug pastangų ieškodami geriausių sprendimų, naudingų ir gerinančių darbo sąlygas darbuotojams. Pasauliui sparčiai vystantis, keičiantis ir atsirandant naujoms technologijoms, svarbu suteikti daugiau galimybių darbuotojų įgūdžių tobulinimui. Atnaujinta Nacionalinė kolektyvinė sutartis užtikrins dar geresnes sąlygas darbuotojų mokymuisi, saviugdai ar savanorystei.
Papildomų garantijų taikymas numatomas didesnei daliai įstaigų, įmonių ir organizacijų. Tai reiškia, kad dar didesniam darbuotojų ratui galios sutartyje įtvirtinti darbo sąlygų privalumai“, – ketvirtadienį po sutarties pasirašymo teigė M. Navickienė.
Ministrė paminėjo, kad išlieka ir anksčiau nustatytos garantijos – 2022 m. formaliojo švietimo programose arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose dalyvaujantiems darbuotojams nustatytos 10 dienų apmokamų atostogų, bei atostogų dienos gerinti sveikatai.
„Išlieka 10 dienų mokymosi atostogų apmokant už jas 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio, jeigu žmonės nori tobulėti. Ir iki 5 dienų apmokamų atostogų – sveikatai gerinti, kad nereikėtų kas kartą susirgus ar norint pasitikrinti sveikatą eiti į polikliniką ir prašyti nedarbingumo“, – sakė ji.
Susitarimą taip pat pasirašė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė, Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos (RJPS) pirmininkas Arvydas Dambrauskas ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė
Po pasirašymo LPSK pirmininkė I. Ruginienė teigė, kad tariantis prieš sutarties pasirašymą buvo aptarta atlyginimų indeksavimo sistema, kas 2024 m. leis kalbėti apie jos formulę ir kaip nustatomi darbuotojų atlyginimai.
„Šiais metais ne tik nustatėme garantijas, bet aptarėme ir darbo užmokestį bei jo indeksavimą. Ir jeigu Darbo kodeksas nustato galimybės indeksuoti darbo užmokesti, kituose dokumentuose mes nieko konkretaus neturėjome. Ir kitais metais mes jau turime pagrindą sėsti ir kalbėti apie indeksavimo formulę“, – sakė I. Ruginienė.
Ji pridūrė, kad sutartyje taip pat buvo įtvirtinti būdai kovoti prieš psichologinį smurtą darbe ir bandyti spręsti šią problemą.
„Šia kolektyvine sutartimi bandėme spręsti ir psichologinio smurto darbe problemą, kas labai aktuali problema. Tai reiškia, kad detalus atvejo tyrimas, dalyvaujant profesinėms sąjungoms yra aprašytas“, – paminėjo ji.
Tuo metu profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė pabrėžė, kad papildomos atostogų dienos yra būtinos darbuotojams tiek pailsėti po dažno darbo viršvalandžiais, tiek efektyviai keliant kvalifikaciją, ypač kompiuterinio raštingumo srityje.
„Džiaugiamės, kad turime mokymuisi dienas, nes šiandien yra žmonėms labai svarbu kelti savo kvalifikaciją. Į tai įeina ir kompiuterinis raštingumas, kuris yra reikalingas skaitmenizacijos eroje“, – teigė K. Krupavičienė.
Visgi RJPS pirmininkas A. Dambrauskas atnaujintą sutarti laiko tik pradžia veiksmų, kurių reikia imtis, kad ištikus galimai ekonomikos krizei, darbuotojų interesai nebūtų užmiršti.
„Ekonomikoje ir finansuose netolimoje ateityje gali būti problemos ir reikės pakovoti, kad darbuotojas nebūtų paskutinėje vietoje. Bijau, kad už poros metų negrįžtume į tokį laikotarpį, kaip buvo 2008 m. (...) Norėčiau, kad ir toliau būtų atsižvelgiama į dirbančiuosius“, – teigė jis.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo misterijos, sutartyje nustatytos geresnės galimybės savišvietai arba savanorystei anksčiau buvo taikomos tik biudžetinių įstaigų darbuotojams – maždaug 34 tūkst. profesinių sąjungų narių. Iš viso sutartyje įtvirtinti darbo sąlygų privalumai liečia apie 58 tūkst. šioms organizacijoms priklausančių darbuotojų.
2022 m. pasirašyta Nacionalinė kolektyvinė sutartis galioja trejus metus – iki 2025 m. pabaigos. Sutarties sąlygose numatyta galimybė kasmet ją atnaujinti, sutartį susitariant taikyti ir tiems profesinių sąjungų nariams, kurie jais tapo jau po sutarties pasirašymo. Tikimasi, kad tai paskatins daugelį viešojo sektoriaus darbuotojų apsvarstyti galimybę tapti profesinių sąjungų nariais. Profesinėms sąjungoms stiprėjant, tvirtėja ir socialinis dialogas, darbuotojai yra geriau atstovaujami. Nacionalinę kolektyvinę sutartį praeitais metais pasirašė LPSK, „Solidarumas“ ir RJPS.
