„Vėl apie išlaidas, išlaidas ir išlaidas, nieko apie pajamas. Ar tai yra sąžininga diskusija? Turbūt ne. Jeigu pasodintume kuo daugiau tokių siūlytojų į premjero kėdę, natūralu, kad diskusija tada panašėtų į atviresnę ir sąžiningesnę. Nes pasakyti, kad ne kiekvienas yra buhalteris ir neprivalo juo būti, tai maždaug „ne mūsų rūpestis, iš kur pinigai yra uždirbami ir kaip jie subalansuojami“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo M. Lingė.
„Prasideda ir stoka pagarbos valstybės funkcionavimui. Galime suprasti kai žmonės, lūkesčius jų, kurie nedalyvauja kasdien politiniame procese, bet ta aplinka puikiai supranta, kaip veikia biudžetas, kokios yra taisyklės ir galimybės“, – akcentavo jis.
Deficitą diktuoja laikmetis ir aplinkybės, diskusija dėl pasiūlymų turi vykti biudžeto rėmuose
Politikas tikino, kad kitų metų biudžeto projekte numatytą 2,9 proc. deficitą diktuoja laikmetis ir aplinkybės. Anot jo, nors dabar yra ramesni laikai, bet dar ne tokie, kurie leistų prabangą siekti didesnio balanso tarp pajamų ir išlaidų.
„Drausmės pakankamai nesame išsigudę, kad jeigu Vyriausybė atneštų labai gražiai įsiparkuojantį biudžetą, (...) tai yra pirmiausia įsipareigojimų vykdymas. Manevro laisvės mažėja, bet, deja, surenkamos pajamos yra mažesnės, negu galėtume jomis grįsti įsipareigojimų vykdymą“, – sakė BFK pirmininkas.
„Esame rinkiminių metų išvakarėse ir suprantame, kad visos interesų grupės, politinės partijos taip pat, ar tie patys politiniai veikėjai, Prezidentūra, ji lanksto pirštus ko reiktų ten, ten, ten, ten. (...) Užsakymų būtų pačių įvairiausių“, – pažymėjo jis.
M. Lingė akcentavo, kad biudžeto formavimas yra išimtinė Vyriausybės diskrecija ir nors diskusija dėl pasiūlymų biudžetui nėra eliminuojama, tačiau ji turėtų vykti pateiktuose rėmuose.
„Pageidavimų koncertas yra labai platus ir jis nėra mažėjantis. Kiekvienas metais augantis. Lūkesčiai nepagrįsti realiomis galimybėmis, tai natūralu, kad nelabai reikėtų ir palaikyti. Dabar turime labiau kalbėtis apie prioritetus, o jais viskas negali būti“, – tvirtino konservatorius.
„Galbūt yra kažkam per daug, tai ir yra diskusija. Tai yra biudžeto rėmuose, Vyriausybė pateikė savo matymą, bet nėra pinigų maišelio padėto į šoną. (...) Visos kortos atskleistos ir diskutuokime tame diapazone“, – aiškino jis.
Atsakė V. Janulevičiui: nemanau, kad tai sąžiningai požiūris
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius savo feisbuko paskyroje tikino, kad biudžetas yra „per geras, jog būtų tikras“ ir įvardijo jį „baimės pralaimėti rinkimus biudžetu“. Jis taip pat aiškino, kad Lietuvos ekonomikos infliacinius procesus stabdys tik ta dalis gyventojų, kurie turi būsto ir kito pobūdžio paskolas, o Vyriausybė nemato poreikio lėtinti atlyginimų augimo, nes prieš rinkimus yra privesta imtis kitokių sprendimų.
M. Lingė tikino nemanąs, kad toks LPK prezidento požiūris yra sąžiningas, tačiau jį galima suprasti.
„Nemanau, kad tai yra labai sąžiningas požiūris, bet jis yra suprantamas. Mes nesakome, kiek verslo sektoriui turėtų augti atlyginimai, tai įvyksta automatu, sureguliuoja rinka. Ir nurodinėti, pasakyti niekas negali, kiek verslas turi mokėti atlyginimo, neskaitant minimalios mėnesinės algos, bet mes apie ją ir nekalbame“, – teigė politikas.
„Ši Vyriausybė pajamų didinimo strategijos ir taktikos laikosi nuosekliai. Nuo pat pirmų kadencijos metų, kada buvo projektuojamas biudžetas, nėra kažkokio išimtinio atvejo, kad dabar „artėja rinkimai ir kažkas iššoko su didesniu pasiūlymu pakete“. Ne, tą mes turėjome ankstesniais metais ir tai yra nuoseklu“, – pažymėjo jis.
BVP lygis gynybai turėtų išlikti toks, koks yra suprojektuotas
Prezidentūra kitų metų biudžete siūlo numatyti galimybę skolintis gynybai iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). BFK pirmininko nuomone, skiriamas BVP gynybai išliks projekte toks, koks dabar yra numatytas – 2,71 proc.
„Įsipareigojimų sritis yra palaikoma, tiek, kiek mes dabar turime susitarimo lygį ir su solidarumo įnašu. Procentas yra virš 2,7, artėjame link tos ribos, bet šioje vietoje taip pat turime galvoti apie tvarius sprendimus“, – teigė M. Lingė.
„Visą tai reikia matyti bendram balanse. Šioje vietoje panašu, kad tikrai taip, kaip yra suprojektuota amortizuojant ir solidarumo įnašą, panašu, kad BVP lygis skiriamas gynybai turėtų išlikti toks, koks yra suprojektuotas“, – aiškino jis.
Be opozicijos paramos būtų sunku priimti NT mokesčio įstatymo projektą
Tuo tarpu kalbėdamas apie šią savaitę Seime svarstytą Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektą, konservatorius tvirtino, kad dabar esantis projektas atliepia pagrindinius aspektus. Tačiau jis pripažino, kad be kolegų iš parlamento opozicijos paramos, NT įstatymo priėmimas būtų sunkus. Svarstymo stadijoje už minėtą įstatymo projektą balsavo trys socialdemokratai.
„Be kolegų paramos iš opozicijos būtų sunku priimti šį įstatymą, reikia tą deklaruoti atvirai, bet čia yra klausimas, kiek yra valstybinio požiūrio. (...) Jei ne ši, tai kita valdančioji dauguma turės spręsti panašius klausimus ir problemas. Natūralu, kad jeigu gali kažką padaryti, turi jau šiandien atidaręs, tai kodėl to nedaryti“, – sakė parlamentaras.
Apgailestauja dėl „laisviečių“ požiūrio į biudžetą ir mokesčius, raudonų linijų nebraižo
Seimo narys tikino, kad priėmus NT mokesčio įstatymą toliau bus svarstomi Pelno ir Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo pakeitimai, o dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytų pokyčių bus diskutuojama vėliau. Jis taip pat apgailestavo dėl Laisvės partijos požiūrio į biudžeto formavimą bei mokesčių politiką.
„Toliau turime ir su artėjančiu biudžetu, judinsime Pelno mokesčio pateiktą projektą, su biudžetu Vyriausybė yra pateikusi mažesnę jo dalį, tačiau diskutuosime apie visumą. Tada PVM (Pridėtinės vertės mokestis – ELTA), jis neturėtų kelti didelių diskusijų, eina kalba tik apie ribos PVM mokėtojo pakėlimą. O dėl GPM (Gyventojų pajamų mokesčio – ELTA), kas yra turbūt ir sudėtingiausia, lūkesčių norėtųsi turėti, bet čia be platesnio konsensuso sprendimai yra sunkiai įmanomi“, – teigė M. Lingė.
„Tenka apgailestauti, kad koalicijoje turime partiją, kuri savotiškai žiūri į tai, kaip vyksta biudžeto dalykai, jie yra formuojami. Skaitome įvairius paaiškinimus, kodėl netinka vienas ar kitas mokestis, bet paskaičius tos pačios partijos ar jų atskirų ministrų, kiek norima ir reikalaujama papildomų lėšų jų sektoriui iš biudžeto, tai man šie dalykai nesueina“, – dėstė jis.
Vis tik kalbėdamas apie GPM įstatymo projektą M. Lingė tikino nenorįs braižyti raudonų linijų.
„Nenorėčiau braižyti raudonų linijų, nes jos niekur toli nevestų, matant ir vertinant įvairias politines aplinkybes – tiek politinės daugumos iššūkius, tiek ir artėjančių rinkimų kontekstą“, – sakė konservatorius.
„Bet jeigu tai ne šiandienos sprendimai, tai ateities sprendimai. (...) Yra matymas ir suvokimas, ką reikia daryti, trūksta tik politinės valios tai įgyvendinti“, – pabrėžė jis.
