P.Jakutavičiui jau trūko kantrybė po diskusijų su, kaip jis teigė, konservatorių „radijomis“ feisbuke ir neva eilinio premjerės I.Šimonytės „arogantiškojo ironijos apsireiškimo“.
„Esame 5 asmenų šeima: du dirbantys, trys išlaikytiniai moksleiviai. Laikome save viduriniosios klasės šeima.
Vilniaus pakraštyje turime 100 kv. m. (99 kv. m., jeigu tiksliai) kotedžą, statytą ir pirktą 2016 metais. Kotedžas, nes rinkoje nebuvo (o ir dabar juo labiau nėra) prieinamo būsto 5 asmenų šeimai. Tu galėjai nusipirkti kad ir 120–150 kv. m. butą, bet jame vis tiek negalėtum logiškai įrengti 3 vaikų kambarių (belangės nesiskaito prie logiškų sprendimų). Kai kalbu apie vaikų kambarius, tai čia yra 10 kv. m. ploto kišenėlės. Mūsų, tėvų, 10–11 kv. m. miegajamame telpa tik lova, keletas spintelių ir įleidžiama spinta. Dviese aplink lovą prasilenkti sudėtinga“, – feisbuke pasakojo P.Jakutavičius.
Anot jo, kvartalo aplinką – gatves, šaligatvius, apšvietimą ir visas komunikacijas – sutvarkė patys pardavėjai, tad, tai jau buvo įskaičiuota į būsto kainą.
O štai savo teritoriją – pravažiavimą, tvoras, šaligatvius, apšvietimą, automoblio statymo vietą – tvarko patys, kartais tai atsieina ir po 100 eurų per mėnesį.
Net vejos gabaliuką, kuris yra šalia jų namų, bet priklauso savivaldybei, prižiūri jie: sėja veją, tręšia ją, laisto, pjauna.
„Įsiskolinimas, palyginus su būsto verte (mokestinė, 2021–01–01 datos 127 000 eurų, rinkos vertė turbūt viršija 250 000 eurų, dar kažkiek gautųsi už priklausinius – žemės sklypo dalis automobilio parkavimui, vidinio kiemo, etc.), nėra didelis, nes dalį kainos dengėme iš parduotų ankstesnių būstų. Plius dar sulaukėme tėvų paramos.
Įmoka už paskolą ir palūkanas yra apie 400 eurų. Palūkanoms išaugus turėjo būti beveik 500 eurų, bet dalį sumos padengė tėvai, padovanoję pinigų už parduotą seną butą“, – dalijosi sava situacija vyras.
Ir automobilį jie turi vieną, nes, kaip sako, antro įsigyti ir išlaikyti tiesiog nepajėgtų. Tad teko ir optimizuoti logistiką: mokykla ir dauguma būrelių yra pasiekiami pėsčiomis, tad ir automobilio dažnai neprireikia.
P.Jakutavičius pasidalijo nuolatinėmis šeimos grynosiomis pajamomis – jos per mėnesį siekia apie 3 tūkst. eurų. P.Jakutavičius bando užsidirbti ir papildomai iš kitų darbų, individualio veiklos, tam aukodamas vakarus ir savaitgalius.
Šeima dar gauna ir vaiko pinigus, išmokas už neįgalumą turintį vaiką. „Bet tai ašaros, palyginus su poreikiais“, – paminėjo vyras.
„Tai visas grynąsias metų pajamas išdalinus per 12 mėnesių vieno mėnesio mūsų „namų ūkio“ pajamos gaunasi kažkur apie 3600 eurų, gal kiek ir daugiau. Tai, maždaug 700 eurų vienam asmeniui.
Daug? Sumoje atrodo daug. Bet – aš nevardinsiu visų išlaidų, vaikų būrelių. Taip, stengiamės gyventi normaliai, kad vaikai būtų užimti, lavintųsi, bet mokykla – valstybinė, privačios negalim leisti. Nors ir ta valstybinė mokykla nėra nemokama, net ir atmetus maitinimą, privalomas uniformas, bet tebūnie.
Nemažai nueina privačioms klinikoms – okulistams, odontologams, alergologams ir pan., nes tam tikrų paslaugų viešajame sektoriuje tiesiog nesulauksi (nors PSD mokamas pareigingai) arba nesulauksi laiku“, – vardijo išlaidas P.Jakutavičius.
Nemažai pinigų tenka skirti ir negalią turinčio vaiko terapijoms. Šeima, žinoma, gauna ir tikslinių išmokų, bet jos, kaip teigė vyras, yra tik katino ašara, palyginti su išlaidomis.
„Realiai, tam sueina visų trijų vaikų pinigai ir dar ant viršaus gerokai pridedama“, – paskaičiavo jis.
O štai jei kurį mėnesį numatomos kiek didesnės nei nuolatinės išlaidos, pavyzdžiui, jeigu artėja gimtadienis, išvyka Lietuvoja ar reikia remontuoti automobilį, mėnesio pabaigoje šeimai tenka net pasinaudoti kreditine kortele.
Kaip rašė vyras, net ir „normalesnį restoraną“ šeima buvo aplankiusi tikriausiai prieš beveik 2 metus, kai šventė vestuvių sukaktį.
„Vasarą nemaža dalis biudžeto išeina vaikų stovykloms (nes dirbti tai reikia). Išskristi atostogų su visa šeima užsienyje negalim sau leisti, tai kol kas tą prabangą leidžiu tik aš sau ir tai ne kiekvienais metais“, – paminėjo jis.
„Nėra malonu šitaip viešai nusirenginėti, taip, vis dar nemalonu kalbėti apie tai, ko neišgali (nes, atrodo, gėda), bet šįkart norisi peržengti tą gėdos ribą.
Nes kai pasižiūriu, kiek gali tekti susimokėti už būstą, taip, maksimalią ribą, tai suprantu, kad dar 200 eurų iš kišenės per mėnesį (o dar plius nori ir IDV apmokestinti papildomai, kuri man yra tik šalutinė veikla) mums jau būtų peilis. Tektų rinktis, ko atsisakyti – ar tai vaikų būreliai, vaikų stovyklos, privačios, bet savalaikės medicinos paslaugos, ar dar kas.
Ir tada nesveikai ir nevaikiškai užtrumpina, kai ateina arogantiškoji LR MP su savo komunistuojančių konservatorių svita priešakyje, ir sako, kad jūs per daug gerai gyvenate (nes visuotinis NT mokestis nėra visuotinis, jeigu dalis jo nemoka, taip?) ir dabar mes jus bausime didesniu mokesčiu“, – piktinosi P.Jakutavičius.
Anot jo, didesnis (ir brangesnis) būstas, yra labiau būtinybė nei prabanga, ir tas būstas net ne visai jų, mat jis įkeistas bankui.
P.Jakutavičius pabrėžė ir tai, kad savivaldybės jau dabar gauna dalį jo mokamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o dabar nori joms skirti ir NT mokesčio sumas, bet nemažinant GPM.
„Kur dingsta MANO pinigai, ponai?
Jūs galite išsisukinėti, kiek norėdami, neva savivaldybės gali nustatyti mokestį nuo 0,05 iki 4 proc., džiną iš butelio ruošiatės paleisti jūs, manipuliatyviai mesdami visokius kaulus apie „vidutinį 50 eurų mokestį per metus“, „2,6 mln. 500 kv. m. nameliuko Vilniaus centre su SPA ir baseinu 1,5–2,5 tūkst. eurų mokestį“. Jūsų įsipareigojimuose LRV programoje buvo įrašyta ir kai kas daugiau. RTFM, po paraliais!
Aš daugiau paslaugų, išmokų iš valstybės neprašau, nemanau, kad ji gali daugiau skirti. Prašau tik vieno – netrukdyti man pačiam ir mano šeimai uždirbti daugiau, neskusti mūsų kaip turtuolių ir pasikalbėti.
Taip, suprantu, yra žmonės, kurie gyvena blogiau, uždirba mažiau. Bet tas orientavimasis į žemesnį lygį yra ydingas, nes visada rasi, kas blogiau gyvena. Kodėl tuomet sakome, nesilyginkime su tais, kurie kažką blogiau padaro, teisindami savo prastus rezultatus?
Mes patys stengėmės, keičiau profesiją, kad galėtume augti ir kad galėtume gyventi geriau.
Kodėl dabar mes staiga tampame kalti ir kažkam skolingi už savo pastangas?
Prieš kelias dienas pirmą kartą gyvenime realiai pasižiūrėjau, kaip ten su imigracijos kriterijais Kanadoje, kaip su NT apmokestinimu Olandijoje“, – piktinosi P.Jakutavičius.
