Ar visuomet užmetate akį į pieno pakuotės etiketę? Pasirodo, kad pirkėjui verta atkreipti dėmesį į kelis aspektus.

Anot stebinčių, kaip per metus keičiasi prekybos vietose parduodamo pieno kokybė ir sudėtis, situacija yra džiuginanti. Tačiau pieno skonį ir kokybę palyginti su šalimis kaimynėmis sunku – skiriasi tiek karvių auginimo sąlygos, tiek pašarai. Visgi lietuviškos produkcijos galima rasti ne vienoje užsienio šalyje.

Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas, Veterinarijos akademijos docentas Arūnas Rutkauskas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ teigė galintis pasidžiaugti, kad nors kainų akcijos prekybos centre yra svarbios, palaikomi ir vietiniai gamintojai.

„Kokybė tikrai yra gera“

[[ge:lrytas:lrytas:28936922]]

„Šiai dienai tenka bendrauti su didžiaisiais ūkininkais ir didžioji masė žaliavinio pieno yra tikrai geros kokybės.

Galbūt ne visi vartotojai tai žino, bet mes turime vieną labai didelę laboratoriją valstybės įmonėje, dabar jau uždarojoje akcinėje bendrovėje, kur atliekami laboratoriniai tyrimai.

Jie stebi kiekvieną pieno mėginį iš kiekvieno ūkio, kuris patenka pas supirkėją. Net jei yra kažkokie nedideli netikslumai, neatitikimai, jie iškart informuoja ūkio savininką.

Stebint duomenis galima pasakyti, kad kokybė tikrai yra gera“, – pasakojo A.Rutkauskas.

Be to, piene nebėra vandens, kaip kad būdavo sovietiniais laikais.

[[ge:lrytas:lrytas:28872256]][[ge:lrytas:lrytas:28869678]][[ge:lrytas:lrytas:28844321]][[ge:lrytas:lrytas:28872741]]

Kaip aiškino pašnekovas, pienas yra vertingas riebalų ir baltymų šaltinis. Karvė, iš kurio mes melžiame pieną, gali sirgti ir mastitu – pieno liaukos uždegimas, kurio metu organizme vyksta natūralūs procesai, įsijungia imuninė sistema ir savisaugos instinktai. Tuomet padaugėja somatinių ląstelių, tai yra leukocitai, baltieji kraujo kūneliai.

Jų padidėjęs kiekis sumažina pieno vertę, pienas tampa ne toks skanus, o supirkėjai tokio pieno nenori dėl sumažėjusio baltymų kiekio, prastesnio produkto kokybės ir trumpesnio galiojimo laiko.

Kuo skiriasi lietuviškas pienas ir pienas iš importuotojų, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir kitų?

Jo pastebėjimu, dėl pieno sudėties būtų sunku konkuruoti su kaimynais Latvijoje ir Estijoje.

Nors Baltijos šalyse gan atšiaurus klimatas ir neauga kai kurie augalai, kuriais galėtų maitinti karvės, užtat turime stambiųjų pašarų: žolės silosio, šienainio. Lietuvoje nėra naudojama tiek daug koncentratų, kaip kad Brazilijoje ar Meksikoje.

Kuo daugiau žolinių pašarų, tuo auginamas gyvūnas yra sveikesnis.

„Galime pasidžiaugti, kad mūsų pienas yra artimas močiutės pienui, o užsienio šalims, vartotojai turbūt yra girdėję, kartais labiau apsimoka pieną gaminti iš pieno miltelių“

Tuo metu Latvija, Estija ir Lietuva vis dar gali palepinti tikru pienu, nepagamintu iš pieno miltelių.

Dabar šalyje vyrauja stambūs ūkiai, o močiučių, auginančių karves ir parduodančių pieną – nebe tiek daug. Nemaža dalis yra ir vidutinių pieno ūkių, kurie laiko 50–60 ar daugiau karvių.

Veterinarijos akademijos docentas pridūrė, kad kartu su kolegomis atlieka pieno kokybės ir gyvūnų gerovės tyrimus. Rezultatai rodo, kad ūkininkai investuoja tam, kad gyvuliai būtų laikomi geromis sąlygomis ir būtų kuo sveikesni.

Reikia stebėti etiketes

Kokią reikšmę turi išrūgų baltymas, vartojant pieną? „Ar tai būtų išrūgų baltymas, ar kitos baltymas, pirmiausia, baltymas mums reikalingas kaip amino rūgščių šaltinis, nes mūsų pačių imunitete taip pat turi susidaryti tam tikri antikūnai prieš įvairias ligas, kurias mes sutinkame kasdieniame pasaulyje“, – aiškino jis.

Tačiau aminorūgščių yra ir piene, pagamintame iš miltelių.

„Pienas yra nepamainomas gyvulinės kilmės maistas, bet nepamirškime, kad šiuo metu jau ir Lietuvos ūkiuose yra vadinamasis A2 pienas, kuris tinka ir pienui alergiškiems žmonėms“, – toliau tęsė televizijos laido dalyvis.

Universitete yra kuriami tam tikri produktai, kurie tinka ir senyvo amžiaus žmonėms arba kūdikiams.

Atsakydamas į klausimą, ką reikia perskaityti etiketėje ant pieno pakuotės, pašnekovas atkreipė dėmesį į kelis aspektus. Dažniausiai etiketėje galima rasti informaciją apie baltymą ir riebalą: kai kur parašyta 2,5 proc., kai kur – 3,2 proc.

Kuo riebalo arba baltymo santykis yra mažesnis, tuo pienas yra mažiau vertingesnis. „Deja, ne kiekvienas žmogus gali toleruoti maksimalios sudėties pieną“, – akcentavo Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas.

Jei ant pakuotės kilmės šalis bus Lietuva, greičiausiai, kad tai bus tiesa.

Būna ir taip, kad pakuotės kilmės šalis įvardinta Europos Sąjunga, o pienas išpilstytas Lietuvoje.

Nors galima sulaukti už klaidinančią etiketę, didžiausios baudos, anot pašnekovo, už pieno skiedimą vandeniu.

Tačiau Maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka patikrinimus, todėl pieno kokybė tikrai prižiūrima. Pastebima, kad ūkiuose daug ir ekologijos bei pagaminamų ekologiškų produktų.

„Galbūt nesame pigių produktų šalis, bet esame kokybiškų produktų šalis“, – sakė jis, pridurdamas, kad pieno supirkimo kaina dar nėra pasiekusi pačio žemiausio taško, bet ūkininkai nemažai investavo.

„Adekvati pieno kaina būtų 0,4 euro už litrą“, – minėjo pašnekovas.

Tuo metu lietuviškos pieno produkcijos galima pamatyti nuo Lenkijos iki Vokietijos ar Prancūzijos.

Bendrovės „Spinter“ atliktos apklausos duomenimis, esant galimybei, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų renkasi tik šalies gamintojų produkciją. Tokį sprendimą lemia įsitikinimas, kad vietos gamintojų produkcija yra kokybiškesnė ir natūralesnė. Kai kuriais atvejais tai patvirtina ir atliekami tyrimai.

Atkreipkite dėmesį į etiketę ant pieno pakuotės: atskleidė, ką galite sužinoti