Pagal Vyriausybės pateiktą siūlymą, vidutinis mokestis būtų apie 16 eurų per metus. Tačiau net ir tokią sumą mokėti nusiteikę ne visi.
„Daug. Pensininkams, pavyzdžiui, ir kurie gauna mažas algas, tai kiekvienas centas yra brangus“, – piktinosi pensinio amžiaus praeivė Vilniuje.
„Mokesčiai turi tendenciją augti. Ateis kita politikų karta, galbūt pasikeis ir ekonominė situacija. Na, tai gal padidinam, poreikiai atsirado papildomi, va šitaip visi mokesčiai išauga“, – savo nuomone dalijosi kalbintas vyriškis.
„Man atrodo, kad nedaug. Ir dabar mes mokam už savo turtą“, – kalbėdamas apie tokį mokestį teigė kitas vyras.
„Nėra didelė suma, pensija normali, nesiskundžiam gyvenimu“, – pridūrė „Lietuvos ryto“ televizijos sutikta moteris.
Dar daugiau nepasitenkinimo sukėlė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės siūloma 4 proc. tarifų riba. Tarifus nustatytų pačios savivaldybės.
„Girdėdami tokį lūkestį iš visuomenės ir tam tikrą nerimą, svarstome dar diferencijuoti, kokie tarifai galėtų būti taikomi gyvenamajam būstui, komercinei veiklai ir be abejo tiems kraštutiniams, apleistiems atvejams“, – kalbėjo M.Lingė.
Dėl mokesčio nesutariama ir valdančiojoje koalicijoje. Laisvės partija nepritaria visuotiniam mokesčiui. Vytautas Mitalas teigia, kad mokestinė našta turėtų būti permesta vidurinei klasei.
„Tai yra neteisinga, nes gyvename tokiu laiku, kada viena vertus yra būsto palūkanos labai aukštos“, – minėjo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
„Gali tikrai susidaryti situacija, kai tai panašės į tryliktą būsto paskolos įmoką metinę, o ne į tas mažas sumas, kuriomis čia kažkas operuoja“, – pridūrė politikas.
NT mokestis Lietuvoje šiuo metu taikomas daugiau nei 30 tūkstančių žmonių, kurių būsto vertė siekia 150 000 eurų.
Į biudžetą surenkama vos 0,3 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Kitose Europos Sąjungos šalyse šis skaičius viršija procentą.
„Nekilnojamojo turto vystytojai sutinka, kad mokestis turėtų būti visuotinis. Visgi diskusija dėl to mokesčio yra truputėlį išblaškyta, todėl, kad vienu metu kalbama tiek apie konceptualius dalykus, tiek apie technines detales“, – komentavo Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Mindaugas Lukas.
Valdančiosios koalicijos narei Laisvės frakcijai Seime siūlant neapmokestinti žmonių pagrindinio būsto, konservatorius Mindaugas Lingė įspėja, kad tokia tvarka būtų naudinga brangaus turto savininkams.
„Atleidus visus pirmojo būsto mokėtojus, tai praktiškai tikrai menktų ir tokio mokesčio surinkimo galimybės. Pirmiausiai, tai būtų net ir atleisti to prabangaus būsto savininkai, kurie dabar moka mokestį, kurie gyvena tuose brangiuose namuose, didelės kvadratūros.
Mokestis renkamas ir dabar, tai jiems būtų įteikta dovanėlė, kad nereiktų ir tokio mokesčio mokėti“, – dėstė M.Lingė.
Tuo metu V.Mitalas skaičiavo, kad dabar iš NT gyvenamajam būstui yra surenkama 12 mln. eurų, kitąmet planuojama surinkti 14 mln. eurų.
„Jeigu būtų įvestas naujas mokestis ir visiems būtų numatyti minimalūs tarifai – 0,05 proc. mokesčių mokėtojų būtų daug kartų daugiau, bet būtų surinkta trečdaliu mažiau. būtų surinkta 9,5 mln. eurų“, – sakė jis.
NT ekspertas abejoja, ar protinga leisti savivaldybėms pačioms taikyti tarifus. M.Luko pastebėjimu, yra teismų sprendimų, kai tarifai arba kriterijai, kuriuos nustatė savivaldybės, nebuvo pasirinkti „idealiai“. Tokie sprendimai buvo pripažinti neteisėtais.
Įstatymas įsigaliotų nuo 2025 m. Tačiau balsavimas dėl jo nukeltas. Abejojama, ar mokestis sulauks palaikymo Seime dar šiais metais.
