Nuo kitų metų sausio didės vyrų ir moterų pensinis amžius: moterims ilgės 4 mėnesiais iki 64 metų ir 4 mėnesių, vyrams – 2 mėnesiams iki 64 metų ir 8 mėnesių. Pensinis amžius palaipsniui augs, kol 2026 metais pasieks 65 metus.

Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad ilgės ir būtinojo stažo laikotarpis. Taigi, kuo stažas ilgesnis, tuo didesnė gaunama pensija.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė tikina, kad iki šiol būna ir tokių gyventojų, kurie pamiršta ar nežino, kad jau gali išeiti į užtarnautą pensiją ir kartais net mėnesiais vėluoja „Sodrai“ pateikti dokumentus. Tačiau už prarastą laiką pensijos negauna, tad vertėtų iš anksto apgalvoti, kada ir kokius dokumentus reikia pateikti.

Suklusti turėtų nuo 1960 m. sausio 1 d. iki 1960 m. rugpjūčio 31 d. gimusios moterys, kurios jau turėtų pasirūpinti reikiamais dokumentais dėl senatvės pensijos.

[[ge:lrytas:lrytas:29534375]][[ge:lrytas:lrytas:29444250]]

Nuo 2024 m. į pensiją jau galės išeiti ir vyrai, gimę nuo 1959 m. liepos 1 d. iki 1960 m. balandžio 30 d.

Seimui priėmus 2024 m. Lietuvos valstybės biudžetą, vidutinė senatvės pensija padidės 66 eurais, o turintiems būtinąjį stažą – 70 eurų. Atitinkamai senatvės pensija sieks 605 eurus ir 644 eurus.

Tuo metu vienišo asmens išmoka vienišiems neįgaliesiems, pensinio amžiaus žmonėms, didės apie 3 eurus ir bendra suma sieks 38,23 euro.

Tačiau ilginamas pensinis amžius kai kuriems darbuotojams sukelia nerimą, todėl nusprendžia anksčiau laiko išeiti į pensiją, portalui lrytas.lt teigė D.Čibirienė.

Nors taip senjorai kai kuriais atvejais gali gauti mažesnę pensiją, spaudimas iš darbdavių ar visuomenės dėl besikeičiančio darbo stiliaus ar tobulėjančių technologijų, būna dažna to priežastis. Be to, dalies sveikata pašlija, tad kuo toliau, tuo vis sunkiau išlikti darbo rinkoje, susirasti darbą.

„Vyresnio amžiaus žmonėms sąmoningumo tikrai užtenka, bet matydami, kaip keičiasi reikalavimai ir jų ženkliai daugėja,

Galima išgirsti sakant: „Viskas. Man užtenka, man jau nebereikia – aš išeinu“.

„Tai ypač palies tas profesijas, kurios reikalauja nuolatinio mokymosi ir nuolatinio ėjimo kartu su technologijomis“, – pasakojo pašnekovė.

Pavyzdžiui, tie, kas dirba buhalteriais, turi greitai pasivyti technologijas ir su jomis eiti koja kojon: nuo dirbtinio intelekto, elektroninio parašo naudojimo iki „Sodros“ ar kitų institucijų informacinės sistemų. Be to, ir Europos Sąjunga juda link spartesnio skaitmeninimo versle.

Tačiau yra ir tokių darbų, kur nereikia tiek daug patirties, dirbant su informacinėmis technologijoms ar patirti fizinį krūvį darbe, todėl ten iki pat 65 metų įmanoma dirbti, jei tik leidžia sveikata.

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius taip pat pasidalijo, su kokiais iššūkiais darbo rinkoje susiduria pagyvenę žmonės – tai ypač aktualu gyvenantiems regionuose. Maža to, kad gan sunku susirasti naują darbo poziciją dėl tam tikrų įgūdžių trūkumo, darbo pobūdžio. Tačiau tai kartais atperka turima gyvenimiška patirtis, darbo stažas ir kiti gabumai.

Tarkime, Užimtumo tarnyba skelbia, kad itin trūksta siuvėjų, tolimųjų reisų vairuotojų, tačiau kaip dirbti vyresniam žmogui, kai reikia ir gero regėjimo, ir puikios sveikatos?

[[ge:lrytas:lrytas:29559969]]

Koją kiša ir darbdavių požiūris į vyresnius darbuotojus. Tenka girdėti, kad į darbo paieškos portalus įkėlus skelbimą, kad ieškomas darbas, jį perskaito vos vienas, kitas darbdavys ir galiausiai pasirenka kitą pretendentą.

Yra ir kita problema. Ne vienas pensinio amžiaus žmogaus, anot K.Makaravičiaus, jau kreipėsi į teismą, kad šis padėtų išspręsti situacijas, kai darbo stažas paprasčiausiai dingsta. Taip gali nutikti tiems, kas dirbo nuo 1994 metų ir vėliau. Kadangi ne visi darbuotojai turi išsisaugoję informaciją apie darbovietę ir mokėtus mokesčius, iš sukaupto stažo atimamas 7–10 m. laikotarpis.

Kaip sakė pagyvenusių žmonių atstovas, kelias vienas – tik į teismą. Jo žiniomis, jau keli pensinio amžiaus žmonės yra susigrąžinę šį laikotarpį ir už atidirbtą laikotarpį jau gauna pensiją.

O kuo didesnis darbo stažas – tuo didesnė pensija.

D.Čibirienė atkreipė dėmesį ir dar į vieną svarbų niuansą. Jei daugiau nei metus dirbta užsienyje, kur dažniausiai senatvės pensija didesnė, ir žmogus grįžta vėl į Lietuvą, jis gali pateikti dokumentus ar paprašyti „Sodros“, kad jam priskaičiuotų ir užsienyje dirbtą laiką ir atitinkamai pensijos dalį.

Tačiau D.Čibirienė primena, kad reikia įrodyti, kad tikrai dirbta daugiau nei metus. Procesą pagreitintų ir tai, jei žmogus iš užsienio institucijos gautų dokumentus apie išdirbtą laiką ir pan.

Tad emigrantai šia galimybe naudojasi – juk dėl pinigų ir išvyksta į taip lietuvių pamėgtą Norvegiją ar kitą Europos šalį, kurioje užsidirba ir vėl grįžta į gimtinę.

Tie, kurie gimė tokiais metais, turėtų suklusti: nežinantys negauna jiems priklausančių pinigų