Finansų ministerija parengė šūsnį pataisų, susijusių su civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau politikai kai kuriais atvejais pasigedo paprasčiausios logikos.

Jei Seimas pritars, nuo kitų metų civilinės atsakomybės draudimą teks turėti ir važiuojantiems paspirtukais, ir netgi vairuojantiems žoliapjoves. Bent jau taip tvirtina siūlomus pokyčius panagrinėję parlamentarai. Užtat, pavyzdžiui, elektriniais dviračiais bus galima ir toliau važinėti be draudimo.

Finansų ministerija parengė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama didinti eismo įvykiuose nukentėjusių trečiųjų asmenų apsaugą. Taip į nacionalinę teisę perkeliama ES direktyva, pagal kurią didžiausia draudimo suma turi būti 6,45 mln. eurų dėl žalos asmeniui ir 1,3 mln. eurų dėl žalos turtui. Drauge atsiranda ir privalomas draudimas lengvosioms transporto priemonėms, kurių maksimalus greitis didesnis nei 25 km/val., arba kurių maksimalus svoris – 25 kg, o jų greitis siekia 14 km/val.

„Nuo sausio skubėsime drausti žoliapjovių“, – ironizavo Seimo narys Valius Ąžuolas. Kol jos bus naudojamos privačioje teritorijoje, civilinės atsakomybės draudimo nereikės. Tačiau be jo žoliapjovės valdytojas negalės net pervažiuoti kelio ar gatvės.

[[ge:lrytas:lrytas:29431528]][[ge:lrytas:lrytas:29591727]]

V.Ąžuolui kilo klausimų, kaip reikės drausti nei valstybinio numerio, nei techninės apžiūros dokumento neturinčios žoliapjovę. Ir kaip žinosi, ar tokio įrenginio savininkas to paties draudimo nepanaudos kitai žoliapjovei?

Dviračiai – nuošalyje

„Šypseną kelia toks reikalavimas, bet ką padarysi. Tokios transporto priemonės neturi leidimo dalyvauti eisme, nes jos neregistruotos. Kaip nustatyti kaltąjį asmenį nutikus nelaimei? Numerio tai nėra. Pagal žoliapjovės spalvą? Pagal paspirtuko formą? Bet jie beveik visi vienodi“, – stebėjosi parlamentaras Julius Sabatauskas.

Kita vertus, kaip ir paspirtukas, dviratis irgi gali išvystyti didelį greitį, ypač elektrinis. Nepaisant to, jų drausti nereikia.

Finansų ministerija, paklausta, kodėl numatytos tokios skirtingos sąlygos, paaiškino, jog pagal ES direktyvos, kurią į nacionalinę teisę perkelia įstatymo projektas, nuostatas draudžiamos turi būti tik mechanine energija varomos transporto priemonės, atitinkančios greičio ir svorio kriterijus.

Todėl, nors sveria ir išvysto tokį greitį, koks nurodytas direktyvoje, elektrinių dviračių drausti nereiks, nes šie varomi ne tik mechanine, bet ir fizine jėga.

„Direktyvos preambulėje elektrinis dviratis pateiktas kaip transporto priemonės, kuriai draudimas nereikalingas, pavyzdys“, – teigiama ministerijos komentare.

Terminą teko prailginti

Kartu su šiomis pataisomis Seimą iš Vyriausybės pasiekė projektas, pagal kurį pardavus automobilį naujasis savininkas turi pasirūpinti naujos draudimo sutarties sudarymu.

„Tai labai naudinga draudikams. Aiškinama, jog to reikia, kad būtų apsaugotas naujasis savininkas. Neva senasis savininkas net ir perdavęs draudimo dokumentus kreipiasi į draudimo bendrovę, nutraukia sutartį ir atsiima įmokas.

Pasiūliau, kad tuo atveju, jei tai bus numatyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, naujajam savininkui pereitų draudimo teisės ir pareigos, tik per 15 dienų apie turėtų būti informuojamas draudikas“, – aiškino J.Sabatauskas. Jei nebus to paminėta, naujasis savininkas privalės sudaryti naują draudimo sutartį.

Negana to, ministerija iki vos 5 dienų buvo sutrumpinusi terminą, per kurį žmogaus mirties atveju naujasis transporto priemonės valdytojas draudikams privalėtų pranešti, kad perima draudimo sutartyje numatytas teises ir pareigas.

„Įsivaizduokite tokį atvejį: mirus asmeniui žmogus iš Vilniaus traukiniu atvažiuoja iš Skuodo ir laidotuvių reikalams tvarkyti pasinaudoja mirusiojo automobiliu.

Jam būtų duotos tik penkios dienos informuoti draudikams. Vis dėlto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė mano siūlymui nustatyti 15 dienų terminą“, – kalbėjo parlamentaras J.Sabatauskas.

Tačiau kartu su ES direktyvos naujovėmis Lietuvos gyventojams atsiras ir daugiau prievolių, kurias savo iniciatyva teikia mūsų Finansų ministerija.

Apie įmokų dydžius draudikai dar nekalba

„Civilinės atsakomybės draudimas elektriniams paspirtukams nesiskiria nuo kitų transporto priemonių tipų – atlyginama žala dėl paspirtuko valdytojo kaltės padaryta trečiosios šalies turtui, sveikatai ar gyvybei, naudojant paspirtuką pagal paskirtį kaip transporto priemonę.

Svarbu, kad kartu su naujuoju įstatymu didėja minimalios draudimo sumos iki 6,45 mln. eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1,3 mln. eurų dėl žalos turtui. Naujos, didesnės draudimo sumos galios ir paspirtukams“, – sakė draudimo įmonės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė.

Anot jos, atsižvelgdama į planuojamus pokyčius, bendrovė jau ruošia elektrinių paspirtukų privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo pasiūlymus. Kaina priklausys nuo draudėjo amžiaus, gyvenamosios vietos, paspirtuko techninių parametrų bei kitų rizikos nustatymui svarbių parametrų.

„Šios įstatymo pataisos dar nėra priimtos, todėl bus būtinas laikas susipažinimui su galutine priimta jų versija. Tai pat bus būtina patvirtinti draudimo rizikos metodiką, kaip bus draudžiamos tokios transporto priemonės, kurios neturi valstybinės registracijos“, – aiškino „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius.

Kuriam galui tokia informacija?

Kalbėdamas Seimo posėdyje J.Sabatauskas atkreipė dėmesį į dar vieną Finansų ministerijos sprendimą: įteisinti leidimą juridiniam asmeniui kurti duomenų bazę, kuri apimtų nepaprastai didelį duomenų kiekį. Čia būtų saugoma informacija ne tik apie automobilį, bet ir jo valdytojo sveikatą. Įstatymu siūloma gauti duomenis iš policijos, sveikatos registrų, neribotai leidžiama jais dalintis tarp draudikų.

„Nors Finansų ministrė kalbėjo, kad sveikatos duomenys nebus naudojami sudarant naują sutartį ar panašiai, man kirba klausimas, kuriam galui gali reikėti tokios informacijos? Oficialiai pareikšta, kad to reikia žalos administravimui – kad būtų žinoma, kokia per eismo įvykį sužaloto žmogaus būklė. Tačiau apdraustojo asmens sveikatos būklė svarbi tuo požiūriu, jei jis serga tokiomis ligomis, kurias turint negalima vairuoti automobilio. Daugiau jokiu atveju sveikatos sutrikimai čia nesvarbūs“, – Seimą pasiekusius siūlymus kritikavo J.Sabatauskas.

Nori spėti dar šiais metais

„Direktyva reikalauja labai nedaug dalių, o pateiktas projektas – visai naujos redakcijos. Naujos redakcijos prireikia, kai keičiama daugiau nei pusė įstatymo. Šiuo atveju reikia pakeisti keturias normas, o keičiamas praktiškai visas įstatymas, – kalbėjo J.Sabatauskas. – Kolegos iš ES senųjų narių stebisi mūsų uolumu įgyvendinti direktyvą – tokių stachanoviečių, nusiteikusių penkiametį planą įvykdyti per trejus metus, ES nėra. Mes dar turime laiko direktyvai įgyvendinti“.

Jam pritaria ir V.Ąžuolas, pastebėdamas, kad direktyviniams pakeitimams, kurie ateina iš ES, duodamas ketverių metų įgyvendinimo terminas. O ši direktyva priima 2021 m. „Yra ir kita medalio pusė – ją nebūtina perkelti žodis į žodį. Tačiau šiuo atveju užsimerkiame ir skubame įgyvendinti. Šiuo pakeitimu suinteresuoti draudikai – kuo labiau išplės drausti privalomų priemonių ratą, tuo daugiau pinigų jie surinks“, – sakė pašnekovas.

Finansų ministerija naujoves Seimui tvirtinti teikia skubos tvarka. Kaip teigiama portalui lrytas.lt perduodame ministerijos komentare, to reikia, mat jau šių metų gruodžio 23 d. direktyva įsigalioja.

Jau netrukus perkant automobilį turėsite laikytis naujos taisyklės – kitaip teks papildomai išlaidauti