Įsibėgėjus žiemai sąskaitos už šildymą darosi vis didesnės, ypač praėjusią savaitę, kai spūstelėjo rimtesni šalčiai. O koks šildymo būdas yra pigiausias?

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos šį sezoną, palyginti su ankstesniu, yra pastebimai mažesnės.

Užtat, pavyzdžiui, malkų kainos kandžiojasi, medienos granulių – smarkiai svyruoja.

Kiek atsieina būsto išlaikymas žiemą naudojant skirtingus šilumos šaltinius?

[[ge:lrytas:lrytas:30020364]][[ge:lrytas:lrytas:29967284]][[ge:lrytas:lrytas:30000036]][[ge:lrytas:lrytas:29998231]]

Centrinis šildymas. Šis sezonas centralizuotai tiekiamą šilumą naudojantiems žmonėms yra kur kas lengvesnis nei pernykštis.

Pavyzdžiui, pernai rudenį vidutinė kaina buvo viršijusi 11 ct/kWh, tad paspaudus šalčiams sąskaitos už 80 kvadratinių metrų būsto apšildymą sostinėje viršijo ir 200 eurų per mėnesį.

Šįmet vidutinė kaina Lietuvoje yra per 7,5 ct/kWh, todėl ir mokėti tenka jau mažiau. Tiesa, kainų skirtumai yra labai dideli.

Pavyzdžiui, Šiauliuose šildymas tarp didmiesčių yra pigiausias.

Šį mėnesį šiauliečiai už šilumą mokės 6,74 ct/kWh, o nuo pernykščio sausio kaina sumenko net 23,8 proc.

„Daugiausia įtakos turėjo palankiomis sąlygomis iš biržos įsigytas technologinis kuras ir pasirašytos ilgalaikės sutartys su biokuro tiekėjais“, – sakė „Šiaulių energijos“ atstovė Agnė Valiulytė.

Dėl ankstesnių investicijų bendrovės „Šiaulių energija“ apie 80 proc. pagaminamos šilumos energijos sudaro biokuras.

Pirmas žingsnis buvo žengtas dar 2010 metais, kai pradėtas biokuro kogeneracinės jėgainės projektas. Jį įgyvendinę šiauliečiai gerokai sumažino iškastinio kuro dalį.

Dabar yra pradėtas dar vienas didelis – iki 20 MW galios biokuro katilinės projektas, kurio vertė – daugiau kaip 13 milijonų eurų (be pridėtinės vertės mokesčio). Jį užbaigus gerokai brangesnio ir taršesnio iškastinio kuro dalis dar labiau sumenks.

Šiek tiek brangiau moka kauniečiai (6,9 ct/kWh) bei panevėžiečiai (6,96 ct/kWh). Klaipėdoje šį mėnesį kaina siekia 7,49 ct/kWh, o Vilnius tarp didmiesčių yra brangiausias (7,61 ct/kWh).

Tačiau kai kuriose vietovėse centralizuotai tiekiama šiluma yra itin brangi. Sostinės pašonėje esančioje Nemenčinėje jos kaina sausio mėnesį yra rekordinė – 12,43 ct/kWh. Ignalinoje šiluma kainuoja 12 ct/kWh, Biržuose – 11,68 ct/kWh.

Pigiausia ji Utenoje – vos 5,88 ct/kWh.

[[ge:lrytas:lrytas:30021872]]

Elektra. Pabrangus kurui laimėjo namų ūkiai, kurie yra investavę į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius.

Šiaulių rajone nuosavame name gyvenanti šeima saulės jėgainę įsigijo prieš 3 metus. 10,36 kW galios elektrinė kainavo per 8100 eurų, bet nemažą dalį – 3230 eurų kompensavo ES fondai.

„Tikėjomės, kad investicija atsipirks per 5–6 metus, bet prasidėjus karui Ukrainoje smarkiai pabrango visų rūšių energijos ištekliai, įskaitant ir elektrą.

Todėl investicija jau dabar yra atsipirkusi, o mūsų pavyzdžiu pasekė ir kaimynai“, – pasakojo gyvenvietėje pirmasis jėgainę įsirengęs vyriškis.

Jis pirmus dvejus metus mokėdavo 26–34 eurų mėnesinį mokestį už įrengtąją galią, o 2023 m. buvo palankiau atiduoti 12 proc. į tinklus patiektos energijos.

Todėl praėjusiais metais šeimai už elektrą tereikėjo sumokėti vos 26 eurus – vasarį buvo šiek tiek pritrūkę pasigamintos energijos.

Šiemet namų išlaikymas kainuos daugiau, nes pagal naujus įkainius gaminantiems vartotojams reikėtų atiduoti 34 proc. į tinklą patiektos energijos.

Jos nebepakaktų savo poreikiams, tad nuo balandžio vėl bus pereita prie mėnesinio mokesčio už įsirengtąją galią.

Tad namo išlaikymas per mėnesį kainuos po šiek tiek daugiau kaip 54 eurus.

„Tai palyginti menka suma, nes pernai gruodį suvartojome 1508 kilovatvalandes elektros energijos, kurios kaina pagal turimą planą būtų siekusi net 392 eurus“, – sakė Šiaulių rajono gyventojas.

Siurbliai. Savo ruožtu Vilniuje, sodininkų bendrijoje, 80 kv. metrų ploto A+ energinės klasės namą Vaidas pasistatė prieš šešerius metus. Tik be saulės elektrinės.

Bendroje virtuvės ir salono erdvėje yra sumontuotas šilumos siurblys oras–oras, o du 12 kv. metrų ploto kambarius šildo po grindų danga paklota infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė. Vonioje, kur grindys dengtos plytelėmis, po jomis paklotas elektrinis grindinio šildymo tinklelis.

Pasak vyriškio, per 2023-iųjų gruodį namuose buvo suvartota 947 kWh elektros energijos, lapkritį – 775 kWh. Pagal ilgalaikę sutartį, sudarytą su vienu iš nepriklausomų tiekėjų, viena kWh kainuoja apie 0,11 euro, o kartu su ESO perdavimo įkainiu kaina siekia 0,2 euro.

„Už elektrą, suvartotą per gruodį, turiu sumokėti apie 190 eurų, lapkritį – apie 145 eurus. Tikėtina, kad šilumos gamybai sunaudota elektros energija sudaro apie du trečdalius bendro kiekio, pavyzdžiui, rugpjūtį jos deklaravau 353 kWh, o daugiausia jos prireikia vandeniui šildyti“, – kalbėjo Vaidas.

Šalčiausias iš pastarųjų trejų metų buvo 2021-ųjų vasaris, kai suvartojimas siekė 1163 kWh.

[[ge:lrytas:lrytas:30021871]]

Malkos. Kiek per sezoną reikėtų pakloti pinigų malkoms, apskaičiuoti keblu.

Dažniausiai jomis kūrenamos krosnys yra sumūrytos senos statybos individualiuose namuose, tad malkų kiekis priklauso nuo to, ar yra centrinis šildymas, ar namas sandarus.

„Parduodame paruoštas, sukapotas malkas. Sukrauname 3 erdmetrius į nedidelį sunkvežimį, kaina siekia 150 eurų.

Kiek malkų prireiks žiemai, sunku apskaičiuoti.

Būna, kad žmonės kaime jomis kūrena kelias koklines krosnis, kurios ilgiau laiko šilumą, todėl jiems sezonui prireikia kokių 9 erdmetrių, vadinasi, 450 eurų“, – sakė malkomis Ukmergės rajone prekiaujantis vyras.

Ką vis dėlto pirkti – rąstinę medieną, trinkas ar paruoštas malkas, atsakymas priklauso ne tik nuo eurų kiekio piniginėje. Paprastai malkos ruošiamos kitam šildymo sezonui, nes jos turi gerai išdžiūti, taigi nusipirkus rąstų išlaidų bei laiko prireiks joms supjauti į trinkas ir sukapoti.

Rąstinė mediena malkoms šiuo metu nėra pigi. Skelbimų portaluose už miškavežį, kuriame telpa apie 15 erdmetrių, prašoma 525 eurų – vieno erdmetrio kaina sukasi apie 35 eurus.

Už 5 kubinius metrus beržinių trinkų, kurias reikės patiems susiskaldyti, prašoma 550 eurų, arba 50 eurų už kubinį metrą. Įmonė „Saurida“ už 2,5 kubinio metro padėklą skaldytų, džiovykloje išdžiovintų uosinių malkų prašo 225 eurų, už beržinių – 185 eurų. Atitinkamai kubinio metro kaina yra 90 ir 74 eurai.

Gamintojai teigia, kad šildytis pjuvenų briketais – kietmedžio, beržo ar mišrios medienos – yra pigiau nei malkomis, nes jų energinis efektyvumas daug didesnis.

Paprastai vienas padėklas, kuriame telpa 2,5 kubinio metro briketų, atstoja 3–4 kubinius metrus malkų, o jo kaina sukasi apie 250–270 eurų.

Granulės. Per ankstesnį sezoną Utenos rajone, Antalgėje, gyvenanti Regimanto šeima 80 kv. metrų ploto namui apšildyti sudegino du padėklus medžio pjuvenų granulių – 132 maišus po 15 kilogramų.

Už maišą mokėdamas po 5 eurus joms pernai Regimantas paklojo 660 eurų. Panašų jų kiekį jis iš anksto nupirko ir dabartiniam šildymo sezonui.

„Granulių prisipirkau rugpjūtį, sulaukęs palankios kainos.

[[ge:lrytas:lrytas:30021867]]

Vasarą 15 kg maišas kainavo apie 9–10 eurų, tad laukiau, kol pakuotės kaina nukris iki 5 eurų“, – kalbėjo Regimantas.

Pastaruoju metu „Senukų“ prekybos centro elektroninėje parduotuvėje 15 kilogramų granulių maišas kainuoja 4,19 euro, arba 0,28 euro už kilogramą. Kietmedžio medienos granulių 18,14 kg pakuotė kainuoja 6,99 euro, arba 0,385 euro už kilogramą.

„Išlaidos šildymui priklauso nuo to, kiek laiko būname namie. Darbo dienomis iš ryto užkuriame katilą porai valandų, o baigiantis darbo dienai – dar keturioms valandoms.

Tiek ir pakanka, kad namuose būtų šilta“, – aiškino antalgiškis.

Kai katilas dirba darbo dienos režimu, savaitei pakanka maždaug penkių ar šešių maišų granulių, ir tai būtų apie 25–30 eurų. Per mėnesį šildymo kaina sukasi apie 100–120 eurų.

Daugiau granulių prireikia, kai ir darbo dienomis tenka pasilikti namie. Tuomet katilas kūrenasi visą dieną, o per savaitę sudeginamas granulių kiekis padidėja pora maišų.

Dujos. Besišildantiems gamtinėmis dujomis, nors tokių yra palyginti nedaug, šįmet šiek tiek lengviau nei pernai.

Nuo sausio tiems gyventojams, kurie dujų suvartoja daugiau nei 20 tūkst. kubinių metrų per metus, už vieną tenka mokėti 0,79 euro ir kas mėnesį pastoviąją tarifo dalį – 3,99 euro.

Praėjusių metų pirmąjį pusmetį dujų kubinis metras jiems kainavo 0,88 euro, o nuo liepos – 0,83 euro. Tiesa, jiems buvo taikoma valstybės kompensacija dėl smarkiai pakilusių dujų kainų.

Tad tik su liūdesiu galima prisiminti, pavyzdžiui, 2022-uosius, kai tokiems gyventojams už kubinį metrą dujų tekdavo mokėti 0,53 euro (nuo sausio) ir 0,75 euro (nuo metų vidurio).

Šildymo sąskaitoms tuštinant kišenes, gyventojai palygino, kiek sumoka – štai, kas pigiausia