Po darbo pokalbio Agnei teko suklusti: darbdavys pateikė gan keistas sąlygas – esą priims į darbą tik jei ši pirmiau užsiregistruos į Užimtumo tarnybą (UŽT). Esą kitaip darbdavys negaus norimos subsidijos.

Į gyventojos Agnės situaciją greičiausiai yra pakliuvęs ne vienas darbuotojas. Po darbo pokalbio darbdavys pareiškė įdarbinsiantis moterį tik per UŽT, nors Agnė tarnyboje neregistruota ir darbdavį surado pati.

„Supratau, kad UŽT darbuotojui mokės pinigų. Tik nežinau, ar taip įsidarbinusi pati nesusidursiu su kokiomis nors problemomis“, – nerimavo gyventoja.

Panašiai buvo nutikę ir dar vienai pilietei Jurgitai.

[[ge:lrytas:lrytas:30112270]][[ge:lrytas:lrytas:30121731]]

„Kol darbdavys gavo subsidiją iš UŽT, t. y. pusę metų, tol sėkmingai dirbau. Vos tarnybos pinigėliai pasibaigė, manęs atsisakė ir pasamdė naują darbuotoją – vėl per tarnybą su subsidija“, – atviravo ji.

Pasirodo, situacija paprasta – UŽT darbdaviams moka subsidijas, jei šie įdarbina tarnyboje registruotus neįgaliuosius, nekvalifikuotus bedarbius, ilgalaikius bedarbius, taip pat jaunesnius kaip 29 metų ar vyresnius kaip 45 metų bedarbius.

Darbdaviams, norintiems įdarbinti minėtus asmenis pagal įdarbinimo subsidijuojant priemonę, nustatyti reikalavimai: nėra iškelta bankroto byla, nėra likviduojami, įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ar „Sodra“, neturi neįvykdytų sutartinių ar Užimtumo įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų UŽT.

Subsidijos dydis – 50–75 proc. nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų. Ji mokama bent pusę metų.

Piktybiniai subsidijų mėgėjai

Kad kai kurie darbdaviai piktnaudžiauja subsidijomis, žino ir Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Inga Ruginienė.

„Akivaizdu, kad jei darbuotojas pats ateina įsidarbinti, darbdavys neturėtų reikalauti, kad jis registruotųsi UŽT“, – portalui lrytas.lt sakė ji.

Pašnekovė sakė dažniausiai girdinti apie tokius atvejus, kurie nutiko Jurgitai – per tarnybą įdarbinti žmonės dirba pusę metų, kol mokama subsidija. Tada jie atleidžiami ir ieškoma naujų.

„Įmonės darbuotojus išlaiko tiek, kiek reikia, kad gautų subsidiją. Tada priima kitą darbuotoją“, – pasakojo I.Ruginienė.

Ji girdėjo ir apie vieną įdomesnį nutikimą – darbdavys turėjo kelias įmones, į kurias priimdavo darbuotojus. Pasibaigus subsidijos mokėjimo terminui, darbuotojus atleisdavo ir priimdavo į kitą savo įmonę, taip subsidijas gaudavo iš naujo.

„Toks piktnaudžiavimas subsidijomis yra tikrai didelė problema. Žinau darbdavių, kuriems reikia subsidijų, kuriems pakankamai sunku, be yra nemaža dalis, kurie stengiasi piktnaudžiauti.

Turėtų būti kontrolės mechanizmas. Jei UŽT mato, kad tas pats savininkas daugybę kartų metai iš metų priima subsidijuojamus žmones, tai reikia aiškintis priežastis, kodėl taip vyksta ir kaip tai įmonei padėti, kad ji atsistotų ant savo kojų, o ne gyvuotų valstybės sąskaita“, – pabrėžė Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė.

Anot jos, išgirdus, kad darbdavys sutinka įdarbinti tik tokiomis sąlygomis, reikėtų suklusti.

„Jei darbdavys turi tam tikrų sunkumų ir subsidija jam būtų pagalba, bet jis orientuotas į ilgalaikius santykius su darbuotoju, tai darbuotojui jokio didelio minuso nėra.

Bet jei darbdavys iškart pradeda pokalbį nuo subsidijos, aš suklusčiau ir paieškočiau atsiliepimų apie jį – gal tai yra piktybinis subsidijų mėgėjas. Tokią darbovietę reikėtų vertinti atsargiau“, – įspėjo I.Ruginienė.

Darbdaviai: „Tai labai normalus dalykas“

Patys darbdaviai laikosi kiek kitokios nuomonės. Jų teigimu, subsidijomis besinaudojantys darbdaviai nedaro nieko bloga – net jei ir kandidatą įdarbinti sutinka tik per UŽT. Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas tikina – darbdaviai taip elgtis gali, esą tai – jų pasirinkimas.

„UŽT turi finansinius instrumentus. Tai labai normalus dalykas – darbdavys tiesiog siūlo darbuotojui kreiptis į tarnybą, o tarnyba nukreipia į tą pačią įmonę, bet su tam tikra parama. Kitu atveju įmonė žiūri labai paprastai: jei dalis atlyginimo nebus padengta iš kokio nors kito šaltinio, tai nebus resursų įdarbinti“, – aiškino D.Arlauskas.

Anot jo, konfliktas kyla tada, kai darbuotojai nesutinka registruotis į UŽT.

„Yra tokių žmonių, kuriems užsiregistravus į UŽT sumažėja savivertė, ypač jei jie baigę aukštąjį mokslą. Taip būna gyvenime, iš to nereikėtų daryti didelės tragedijos, tiesiog gal darbdavys ne tuo tonu pasiūlė, ne taip paaiškino, o darbuotojas įsižeidė“, – svarstė pašnekovas.

Pasak Darbdavių konfederacijos prezidento, šiais laikais mažai tokių darbdavių, kurie darbuotoją atleidžia po pusės metų, vos pasibaigus subsidijai, o tada ieškosi naujo. Esą tokiems žaidimams trūksta darbuotojų.

„Jei darbuotojas iš tikrųjų turi gebėjimų, gerą požiūrį į darbą, darbdavys nesivaikys trumpalaikių santykių. Gal tais laikais, kai buvo didelis nedarbas, buvo kažkokių nesusipratimų, bet dabar yra didelis darbuotojų poreikis.

Gali būti, kad kai kurie darbuotojai patys nelabai nori dirbti, tikisi lūkesčių, kurių neįmanoma įgyvendinti. Bet aš žinau vieną dalyką, kurį galiu labai tvirtai pasakyti: kiek susiduriu su darbdaviais, jie skundžiasi, kad nėra darbuotojų“, – įsitikinęs D.Arlauskas.

Būtina išdirbti bent pusmetį

UŽT atstovė spaudai Milda Jankauskienė aiškina: asmeniui, kuris bus įdarbinimas į subsidijuojamą darbo vietą, svarbu žinoti, jog jis turi išdirbti įmonėje visą subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpį ir nenutraukti darbo sutarties be pateisinamų priežasčių.

Tai reiškia, kad jis negali išeiti nei savo noru, nei būti atleistas už darbo drausmės pažeidimus,nes tokiu atveju pusę metų negalės registruotis Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu.

„Subsidijavimo laikotarpiu pradėjus kitus darbo ar jiems prilygintus teisinius santykius, subsidijos mokėjimas darbdaviui nutraukiamas“, – aiškino M.Jankauskienė.

Įpareigoti būna ir darbdaviai – jie turi išlaikyti darbuotojus bent pusmetį, priešingu atveju pakartotinai priemonėje galės dalyvauti tik po metų.

„Tokiu būdu įdarbinti asmenys, be svarbių priežasčių nutraukę dalyvavimą priemonėje, netenka bedarbio statuso pusei metų, o priemonėje dalyvavę asmenys pakartotinai dalyvauti gali, išskyrus išimtis, tik praėjus metams“, – teigė UŽT atstovė spaudai.

Ji pridūrė, kad subsidijos mokamos teisės aktuose numatytais terminais, nuo 6 iki 36 mėn., arba neterminuotai, priklausomai nuo to, kokį papildomo rėmimo požymį turi įdarbintas asmuo.

„UŽT vykdo darbo ieškančių asmenų atranką, vadovaudamasi patvirtintais atrankos kriterijais ir priemonių prioritetais. Vienas iš prioritetų – asmuo ilgesnį laiką registruotas UŽT.

Subsidija darbo užmokesčiui yra skiriama, kai darbdavys ir siunčiamas asmuo atitinka teisės aktuose numatytas sąlygas, atrankos kriterijus ir priemonių prioritetus“, – sakė pašnekovė.

Įdarbinimo subsidijuojant tikslas – įdarbinti UŽT registruotą klientą, negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį asmens darbo užmokesčio išlaidų, tokiu būdu padedant įsitvirtinti asmeniui darbo rinkoje.

Šiais metais iki sausio 19 d. subsidija darbo užmokesčiui skirta 399 darbdaviams už 584 įdarbintus asmenis.

2023 m. įdarbinimo subsidijuojant priemonei panaudota 42,9 mln. eurų, vidutinė subsidija siekė 2369,7 euro. 2022 m. – 35,4 mln. eurų, ir vidutinė subsidija – 2123,1 euro.

Pernai įdarbinimo subsidijomis pasinaudojo 13,7 tūkst. darbdavių, įdarbinę 16,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų. 2022 m. – daugiau nei 15,7 tūkst. darbdavių, kurie įdarbino 18,8 tūkst. asmenų.

Per darbo pokalbį išgirdo itin keistas sąlygas: „Nesusidursiu su problemomis?“