Frakcijos nario Lino Kukuraičio teigimu, privaloma keisti automatinio asmenų įtraukimo sistemą. Pasak jo, vienkartinis automatinis įtraukimas naudingas, bet pakartotinis, vykdomas kas 3 metus, neteisingas ir nepriimtinas.
„Principas, kad kas 3 metus kartotųsi įtraukimas, reiškia, jog kai kuriems žmonėms reiktų įsitraukti iki 8 kartų ir tiek kartų reikėtų atsisakyti, tai iškreipia sistemos santykį su žmogumi. Net KT išaiškinimo šviesoje šis principas yra neteisingas“, – Seime teigė L.Kukuraitis.
Taip pat frakcijos atstovai siūlo keisti atostogų nuo įmokų tvarką, leidžiant asmenims pasitraukti iš kaupimo po 12 mėn. tiek kartų, kiek jie nori. Kaupiantysis tokį sustabdytą kaupimą taip pat galėtų pratęsti.
„Antrasis siūlymas yra apie kitą situaciją, kaupimo stabdymą. Turime omenyje ne išėjimą iš sistemos su visais pinigais, bet apie galimą įmokų stabdymą. Šiuo metu turime 12 mėn. stabdymo galimybę per viso kaupimo laikotarpį“, – aiškino L.Kukuraitis.
Tuo metu frakcijos narė Laima Nagienė pabrėžė, kad reikia apriboti netiesioginius fondų atskaitymus iš dalyvių turto užtikrinant, kad šios išlaidos negalėtų viršyti 0,2 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės, turto išsaugojimo pensijų fonde – 0,1 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės. Taip pat, pasak frakcijos, reikia naikinti atidėtąjį pensijų anuitetą, kadangi jis didesnis nei vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje, be to, nėra paveldimas. Tuo metu periodinių išmokų dydžiai skiriasi pagal laikotarpį, visa išmokėjimo rizika tenka kaupiančiajam.
„Siūlome atsisakyti periodinės išmokos ir atidėtojo anuiteto. Jo siūlome atsisakyti, nes realiai pensijų fondai įkalbina žmones palikti tam tikras sumas ir nuo 85 m. pradėti mokėti tam tikras atitinkamas išmokas. Bet įvertinus vidutinę gyvenimo trukmę Lietuvoje, mes negalime sakyti, jog žmonės gaus tokias išmokas. Negana to, tokie pinigai nėra paveldimi“, – aiškino L.Nagienė.
Politikai taip pat paminėjo, kad jų frakcija jau kitą savaitę registruos Pensijų įstatymo pataisymus, kuriais sieks įtvirtinti šiuos pakeitimus.
„Esame parengę bendrą įstatymo pataisą, paremtą KT išvada dėl pinigų atsiėmimo. Ją registruosime kitą savaitę“, – sakė L.Nagienė.
„Po dviejų savaičių kviesime į konferenciją, jau apie tikslius mūsų siūlymus, kas yra tos svarbios priežastys, mūsų vertinimu, į kurias turėtų fondai reaguoti išleisdami žmones su visais jų pinigais iš sistemos“, – teigė L.Kukuraitis.
Jo manymu, KT nustačius, kad antrojoje pakopoje sukauptos santaupos yra žmogaus turtas, taip pat reikia kelti klausimą, ar valstybė turėtų prisidėti prie šio kaupimo.
„KT nustatė, kada tai yra žmogaus nuosavybė. Ir tokioje diskusijoje turime kalbėti, ar valstybė turi prisidėti prie kiekvieno žmogaus turto ir nuosavybės didinimo. Ir šis klausimas yra dabar ir visada bus keliamas, nes šiuo metu kasmet iki 300 mln. eurų yra pervedama į fondus. Suprantame, kiek visose srityse reikia pinigų. Ir reiškia, kad su šiuo KT išsiaiškinimu, pakimba esminė paskata dalyvauti kaupime“, – komentavo jis.
Antrojoje pakopoje sukaupus „nereikšmingas“ sumas, jas reiktų išmokėti per kartą
Demokratų frakcijos atstovai taip pat mano, kad jeigu mėnesio išmoka iš antrojoje pensijų pakopoje sukauptų lėšų nesiektų 10 proc. „Sodros“ mokamos pensijos, visa suma turi būti išmokama per vieną kartą. Šiuo metu tokia vienkartinė išmoka yra skiriama, sukaupus mažiau nei 5404 eurų.
„Šiuo metu mes turime iki 5,4 tūkst. eurų. Sukaupus tokią ar didesnę sumą, kuri yra kas 3 metus indeksuojama, tu tampi periodinės pensijos išmokos dalyviu. Mūsų siūlymas yra prisirišti prie žodžio „reikšmingas“, kad žmogus jaustų, kad pensijų kaupimas yra vertingas priedas mėnesinėms išmokoms“, – kalbėjo L.Kukuraitis.
„Mūsų vertinimu mažiausiai tai turėtų būti 10 proc. „Sodros“ pensijos. Jeigu yra mažiau, tai nėra reikšmingas prisidėjimas“, – pridūrė jis.
Jis taip pat pridėjo, kad nustačius tokią sumą, net gaunantys vos 300 eurų per mėnesį pensiją galėtų išsiimti lėšas, siekiančias 6,6 tūkst. eurų. Tuo metu, pasak jo, gaunantys didžiausias pensijas – apie 1 tūkst. eurų per mėnesį, galėtų išsiimti sukauptas lėšas iki 22,7 tūkst. eurų.
„Sieti su žmogaus išmoka yra esmingai svarbu. Ir jeigu pasižiūrėtume, jau dabar žmonės, turintys vidutinę pensiją, galėtų išsiimti iki 14 tūkst. ir daugiau. Ir čia matome, kad net žmonės sukaupę 20 tūkst. eurų, net jie galėtų išsiimti“, – sakė parlamentaras.
Naujienų agentūra ELTA jau skelbė, kad KT nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai.
Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą, ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.
Po KT sprendimo socialdemokratai pasiūlė leisti dėl svarbių priežasčių pasiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas.
Įregistruotomis Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis jie siūlo antros pakopos pensijos dalyviams suteikti galimybę gauti išmoką, jeigu jie patys ar jų šeimos nariai susirgtų sunkia liga, taip pat artimojo mirties atveju, nustačius neįgalumą ar netekus darbingumo, prireikus protezuoti dantis, taip pat ištikus stichinei nelaimei, netekus būsto, priklausančio nuosavybės teise, ir panašiais atvejais.
