Į portalą lrytas.lt kreipėsi iš Škotijos su šeima – vyru ir sūnumi – grįžusi Ingrida (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.). Užsienyje jie praleido septyniolika metų, tačiau beveik prieš metus nutarė, kad pagaliau išaušo laikas grįžti tėvynėn.
Parvykę į Vilnių, visa šeima nutarė ieškotis darbo, todėl užsiregistravo į UŽT. Anot Ingridos, nusivilti teko kiekvienam.
Pati Ingrida į UŽT užsiregistravo vasarą – tada į gyvą konsultaciją ten nuvyko pirmą ir paskutinį kartą. Anot jos, nors bėgo mėnesiai, darbo niekas nepasiūlė, o vis paskambindavę UŽT darbuotojai tik paklausdavo, kaip sekasi ir nukeldavo suplanuotą susitikimą vis į kitą mėnesį.
„Gyvai ten eiti nereikėjo visus devynis mėnesius. Vis paskambindavo ir paskirdavo kitą datą: pirmiausia vasarą, tada prieš pat Kalėdas. Paskutinį vizitą buvo paskyrę balandžio mėnesį. Prieš jį viena UŽT darbuotoja paskambino, paklausė, kaip sekasi“, – portalui lrytas.lt pasakojo Ingrida.
Tačiau kaip tik kelios dienos prieš skambutį Ingrida jau buvo pati radusi darbą – sutarties dar nebuvo pasirašiusi, bet turėjo pradėti dirbti kitą savaitę. Tą ir pasakė paskambinusiai darbuotojai.

