Lietuviams vis mažiau atsiskaitant grynaisiais, restoranuose bei kavinėse dirbantiems padavėjams tenka susitaikyti su nauja realybe – paliekamų arbatpinigių sumos mažėja. Skaičiuojama, jog matomi pokyčiai – gana drastiški.

Skaičiuoja mažėjančias arbatpinigių sumas

Jau penktą vasarą viename Nidos restorane padavėja dirbanti Patricija pastebi, jog lankytojai arbatpinigių palieka mažiau. Tai ypač jaučiasi lyginant su praėjusiu vasaros sezonu.

„Anksčiau per dieną surinkdavau apie 60–70 eurų, o dabar pasiseka, jei gaunu 50 eurų. Bet tikrai ne dėl to, kad būtų suprastėjusi aptarnavimo ar maisto kokybė. Anksčiau žmonės daugiau atsiskaitydavo grynaisiais ir, jei likdavo grąžos, tai tuos keletą eurų tiesiog palikdavo.

[[ge:lrytas:lrytas:32445492]][[ge:lrytas:lrytas:32799694]]

Dabar dauguma žmonių atsiskaito kortelėmis. Kai kiekvieną vakarą tikriname ataskaitas, matome, jog tik 20 proc. atsiskaitoma grynaisiais. Dažniausiai žmonės neturi smulkiųjų pinigų, o ir nepaklausia, ar galima arbatpinigių palikti kortele. Aišku, būna tokių, kurie to pasiteirauja, bet galbūt tik penktadalis lankytojų“, – pastebėjo Patricija.

Tiesa, padavėja dirbanti mergina sutinka, jog ir patiekalų bei gėrimų kainos kasmet reikšmingai kyla – štai Nidoje per paskutinius metus jos paaugo maždaug 1–2 eurais. O štai 50 litrų alaus statinė, anot merginos, per metus gali pabrangti ir 50 eurų. Tai, Patricijos teigimu, yra kasmet kylančios minimalios mėnesinės algos (MMA) rezultatas.

Tačiau Patricija nemano, jog tai neturi turi įtakos apsisprendžiant, ar palikti arbatpinigių.

„Žmonės ir patys pasako, kad neturi grynųjų, atsiprašo, kad negali palikti arbatpinigių. Aš visada sakau, kad, jei norit, galit palikti kortele, ir jie sutinka“, – pasakojo padavėja.

Vis tik pastebima, jog užsieniečiai – dosnesni už lietuvius. Štai, pavyzdžiui vokiečiai, anot Patricijos, vis dažniau palieka įprastą 10 proc. dalį nuo užsakymo sumos.

„Per visus 5 metus, kuriuos dirbu, galiu ant rankų pirštų suskaičiuoti atvejus, kai lietuviai palieka 10 proc. Sąskaita gali būti ir, pavyzdžiui, 150 eurų – jei paliks 3 eurus, tai bus labai gerai“, – palygino mergina.

Importuojame amerikietiškas problemas?

Vis tik išaugusios patiekalų kainos tam tikrais atvejais gali tapti paskata iš kavinės išeiti ir nepalikus arbatpinigių. Štai skaitytoja Laima pasakojo dėl šios priežasties arbatpinigių nepaliekanti jau dvejus metus.

„Patiekalų, gėrimų kainos ir taip didžiulės, todėl papildomai nebeišlaidauju, nors anksčiau visuomet arbatpinigių palikdavau. Vis kalbama, kad paslaugų sektoriuje didžioji kainų dalis – tai atlyginimai darbuotojams. Tad taip stipriai pabrangus maistui, tikiuosi, kad maitinimo įstaigų savininkai papildomomis pajamomis pasidalija su darbuotojais“, – poziciją dėstė Laima.

Kiek anksčiau šia tema diskusijos užvirė ir tarp internautų. Daugelis tvirtina, jog problemų išties neretai sukelia grynųjų pinigų trūkumas.

[[ge:lrytas:lrytas:32880273]]

„Tai ir yra problema, nes kai kur nors einu, tai net neimu piniginės, todėl ir galimybės palikti arbatpinigių nebūna. O jei būna elektroninių galimybių tam, tai tiesiog kokį euriuką duodi. Galėtų daugiau barų imt pavyzdį“, – poziciją reiškė vienas iš socialinio tinklo „Reddit“ vartotojų.

Kitas vartotojas teigė atsižvelgiantis į aptarnavimą ir situaciją Lietuvoje prilygino esančiai JAV.

„Jei aptarnavimas tikrai geras ir malonus, ir matai, kad žmogus stengiasi, palieku 10 proc. Jei tiesiog aptarnavo, nes toks žmogaus darbas – nepalieku nieko. Darbuotojui mokėti atlyginimą yra darbdavio darbas, ne mano. Jei per daug pergyvensime dėl arbatos palikimo, pasidarysime kaip amerikiečiai, kur kiekviename atsiskaityme tikimasi nulupti arbatpinigių“, – buvo dėstoma.

Pastarajai pozicijai netrūko ir pritarimo: „Aš už geras algas darbuotojams, tai sunkus darbas, bet neimportuokime amerikietiškų problemų ir jų sprendimų.“

To daryti niekas neliepia

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė pastebi, jog JAV egzistuojanti arbatpinigių kultūra – visiškai priešinga esančiai Lietuvoje.

„Ten atlyginimas dažniausiai būna tik iš arbatpinigių, kurie iki beprotybės didėja, gali ir gatvėje pasivyti, jei nepalikai. Arbatpinigių kultūra yra visoje Europoje, bet, aš manau, niekas to daryti neliepia – gali nepalikti, jei matai, kad blogai aptarnavo. Ir aš skatinčiau, jei yra blogas aptarnavimas, tiesiog nepalikti. Tai yra visiškai asmeninis žmogaus reikalas“, – pastebėjo E.Šiškauskienė.

Atkreipiamas dėmesys, jog arbatpinigių kultūra Lietuvoje keičiasi – žmonės išties yra mažiau dosnesni. Tai, anot E.Šiškauskienės, vyksta dėl mažėjančio grynųjų naudojimo.

„Atsiranda alternatyvūs būdai ir aš labai skatinčiau jais naudotis – mokėjimai kortele, naudojantis programėlėmis. Programėlėse mokesčiai nuo įvestos sumos gali būti automatiškai priskaičiuojami lankytojui. Tada nenukenčia ir padavėjas. Aišku, visi nori grynais, nes tada nėra mokesčių, ir gal tai yra teisingiausias būdas. Jei patiko aptarnavimas, pasistengė – čia yra tarsi dovana“, – įžvalgomis dalijosi E.Šiškausienė.

„Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sutinka su anksčiau paminėta skaitytojos nuomone – eksperto manymu, palikti arbatpinigių žmonės nebesiryžta dėl augančių kainų.

„Susidariau įspūdį, kad žmonės pradėjo palikti ženkliai mažiau arbatpinigių – dėl perėjimų prie atsiskaitymų kortele, mobiliaisiais. Be to, ir dėl kainų. Nors kainos nėra tokios ir mažos, įperkamumas išlieka toks pat – žmonės pamato, kad kainos pakilo vos ne tiek, kiek alga.

O ir kortele ne taip patogu palikti, kaip grynais. Anksčiau buvo, kad dirbi už minimalų atlyginimą ir gauni tiek pat ar net daugiau arbatpinigių. Klausimas, ar vis dar taip pat yra ir dabar. Tada darbuotojai prašo dar didesnių atlyginimų, kyla darbo užmokestis“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.

Padavėja atvira – lietuviai pinigais nebesitaško: „Anksčiau per dieną surinkdavau apie 60–70 eurų“ (2)