Per pusę šių metų – 4,2 tūkst. naujų draudimo sutarčių. Tiek, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vadovo Tomo Rudzkio duomenimis, apdrausta privalomų drausti paspirtukų ir savaeigių mašinų.

Jei tiksliai, nuo šių metų pasikeitus tvarkai privalu drausti elektrinius paspirtukus, traktorius, savaeiges mašinas, kurių projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg ir didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/val.

Draudikų duomenimis, įsigaliojus naujiesiems reikalavimams, kol kas mažiausiai draudžiamos žoliapjovės, daugiausia – galingesni elektriniai paspirtukai.

Kalbintos draudimo bendrovės neslepia, kad tokių sutarčių tarp kitų – kukliai. „Sutarčių tikrai neskaičiuojame tūkstančiais, o gatvėmis riedančių paspirtukų ar kiemuose naudojamų žoliapjovių kiekiai yra daug didesni“, – portalui lrytas.lt kalbėjo draudimo bendrovės BTA Draudimo rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė.

[[ge:lrytas:lrytas:30256455]][[ge:lrytas:lrytas:31095886]][[ge:lrytas:lrytas:33042074]][[ge:lrytas:lrytas:33042074]]

Ar kažkas jau gavo baudą už tai, kad važinėja neapdraustais paspirtukais, sužinoti negalima – iš bendro nedraustų transporto priemonių skaičiaus policija būtent paspirtukų neišskiria.

Tačiau policija primena, kad viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės privalo būti apdraustos. Jei transporto priemonei teisės aktais numatyta prievolė būti apdraustai ir ji dalyvauja viešajame eisme, policijos pareigūnai turi teisę patikrinti, ar tokia transporto priemonė apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Amžius ir gyvenamoji vieta – tarp svarbiausių rodiklių

„Svarbu pažymėti, kad pagal įstatymo nuostatas į apibrėžimą pakliūva ne vien žoliapjovės ir paspirtukai – šiai dienai mūsų portfelyje daugiausia draudžiamų elektrinių krautuvų ar kitos spec. technikos, kuri yra sunkesnė negu 25 kg, bet juda greičiau negu 14 km/h. Daugiausia tai – priemonės, judančios uždarose įmonių teritorijose, tačiau pasitaiko ir gatvėmis riedančių transporto priemonių.

Įmokos už tokių transporto priemonių draudimą priklauso nuo daugelio faktorių ir svyruoja apytiksliai nuo 20–25 iki 80–100 eurų, priklausomai nuo draudėjo duomenų bei transporto priemonės charakteristikų bei naudojimo paskirties, kurie ir yra pagrindiniai rodikliai nustatant kainą“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Variakojienė.

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas patikslino: draudimo kaina priklauso nuo daugelio rizikos veiksnių. Amžius – vienas svarbiausių, kaip ir gyvenamoji vieta.

Vairuotojo licencijos paspirtukui nereikia, tad nustatant draudimo įmoką vairuotojo stažas nėra vertinamas, tačiau atsižvelgiama į draudimo istoriją ir su paspirtuku turėtų įvykių skaičių.

„Kadangi skirtingos transporto priemonės turi skirtingas paskirtis, draudimo kaina joms gali skirtis. Tai įvertinama atsižvelgiant į galimas rizikas. Galingas elektrinis paspirtukas naudojamas susisiekimui didmiestyje gali susidurti su daugiau rizikų nei regione naudojamas nedidelis vejos traktorius“, – pridūrė draudimo bendrovės „If“ Transporto priemonių draudimo produkto vadovas Danas Dilys.

Sudarančių sutartis – kuklus skaičius

Pagal tai, ką mato iš savo atstovaujamos bendrovės sutarčių, A.Variakojienė linkusi teigti, kad į naująjį reikalavimą gyventojai veikiau žiūri atmestinai. Arba, spėjo pašnekovė, galbūt dalis asmenų nė nežino, kad transporto priemonę privalėtų apdrausti.

„Sutarčių tikrai neskaičiuojame tūkstančiais, o gatvėmis riedančių paspirtukų ar kiemuose naudojamų žoliapjovių kiekiai yra daug didesni“, – kalbėjo A.Variakojienė.

Tik pavienių užklausų iš fizinių asmenų bei įmonių, valdančių įvairią specialios paskirties techniką (pavyzdžiui, krautuvai, žoliapjovės ir pan.), sulaukė ir draudimo bendrovė „If“.

Kalbintų draudimo bendrovių atstovai teigė, kad kol kas netekę išmokėti nė vienos išmokos, susijusios su minėtos kategorijos draustomis transporto priemonėmis. Čia svarbu paminėti, kad įvykus įvykiui išmoką gautų nuo jos nukentėjęs asmuo. Tam, kad išmoką gautų tokią transporto priemonę valdęs asmuo, jis turi draustis kitokiu draudimu.

Vidutiniškai gauna 370 eurų

„Paspirtukų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo pagrindu žala atlyginama tik tretiesiems asmenims, jeigu dėl įvykio būtų atsakingas paspirtuko vairuotojas. Kol kas tokių atvejų su paspirtukais registravę nesame. Dažniau registruojami atvejai, kai paspirtukų vairuotojai nukenčia dėl automobilio valdytojo atsakomybės: sužeidžiamas paspirtukininkas, sutrikdoma sveikata ir sugadinimas turtas“, – komentavo ir „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas.

D.Dilys pridūrė: paspirtukų vairuotojams galioja tokios pat kelių eismo taisyklės kaip dviratininkams: nevažiuoti važiuojamąja kelio dalimi, jeigu šalia yra dviračių takas, abiem rankomis laikyti vairą, nevežti keleivių, jei nėra tam specialiai įrengtos vietos, važiuojant pėstiesiems skirtu keliu privalu sulėtinti greitį iki 3–7 km/val. Šalmo dėvėti neprivaloma, tačiau rekomenduojama – šalmas gali apsaugoti nuo rimtesnių sužalojimų, o kartais net ir išgelbėti gyvybę.

M.Balinskas patikslino: kiekvieno konkretaus įvykio atveju būtų vertinamos įvykio aplinkybės ir jų visuma: ar paspirtuko valdytojas laikėsi saugumo sąlygų, atsargumo priemonių, ar tinkamai ir pagal paskirtį valdė transporto priemonę.

„Visa tai būtų vertinama individualiai, kadangi svarbu, ar tokių sąlygų ir atsargumo priemonių nesilaikymas turėjo ar neturėjo priežastinį ryšį su įvykiu. Užtikrintai galime atsakyti, kad žala nebūtų atlyginta, jei paspirtuko valdytojui nekyla civilinė atsakomybė, t.y. jis nėra kaltas dėl įvykio“, – aiškino pašnekovas.

Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, paspirtukų vairuotojai dažnai susižeidžia patys, kai nukrenta jo nesuvaldę. Anot bendrovės Transporto priemonių draudimo produkto vadovo D.Dilio, daugiausia užfiksuota žalų, susijusių būtent su nelaimingų atsitikimų draudimu, kai susižaloja patys paspirtukų vairuotojai. Tokiu atveju vidutinė kompensacijos suma siekia 370 eurų.

Pasitaiko situacijų, kai paspirtuku partrenkiamas ir sužalojamas pėsčiasis. Jei avarijos kaltininkas – paspirtuką vairavęs asmuo, jam teks nuostolį kompensuoti iš savo kišenės, nebent jis yra apsidraudęs asmens civilinės atsakomybės draudimu.

Kiti atvejai, kuriuos minėjo pašnekovas – kartais paspirtukų vairuotojai nepastebi automobilio, į jį atsitrenkia ir taip padaro žalos. Pasitaikė ir atvirkštinių situacijų, kai automobilis nepastebėjo paspirtuko, todėl nespėjo sustabdyti. Vidutinė išmoka, kai žala padaroma automobiliui, siekia beveik 2 tūkst. eurų.

„Mūsų patirtis rodo, kad dažniausiai elektrinių paspirtukų vairuotojai susižeidžia patys dėl neįvertinto atstumo tarp ar iki kliūčių, nepasirinkto saugaus greičio ar nežinomo maršruto ir tame maršrute esančių pavojų – duobių, nukritusių medžių šakų ar kitų pašalinių objektų, kurių neturėtų būti važiuojamojoje kelio dalyje“, – sakė M.Balinskas.

Patikslino taisykles

Vyriausybė visai neseniai, besibaigiant liepai, patikslino Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles. Jos tapo svarbios po to, kai šių metų pradžioje atsidaro reikalavimas drausti elektrinius paspirtukus, traktorius, savaeiges mašinas, kurių projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg ir didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/val.

Patikslinus taisykles, tapo aišku, kad į eismo įvykių kategoriją patenka ir incidentai, per kuriuos žala padaroma ir stovinčiai transporto priemonei.

Naujienų agentūra „Elta“ pranešė, kad taisyklės papildytos nauja nuostata, numatančia galimybę neskaičiuoti sugadintų dalių nusidėvėjimo. Tai numatyta tuo atveju, jei nukentėjęs asmuo sugadintą transporto priemonę remontuoja pas draudiko ar draudikų biuro rekomenduotą remonto paslaugų teikėją.

Draudžia, nors gali nedrausti

M.Balinskas minėjo, kad pasitaiko atvejų, kai draudimu susidomi ir tie, kam jis nėra būtinas: mažesnio galingumo paspirtukų, dviračių savininkai. Dar vienas naujas draudimo segmentas – elektriniai triračiai, kuriuos renkasi neįgalieji ir senjorai. „Jų kol kas nėra daug, tačiau matome augantį susidomėjimą“, – sakė pašnekovas.

„Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, elektrinių paspirtukų, kurių nebūtina drausti, sudarytų draudimo sutarčių dalis siekia iki 30 proc. iš visų sudarytų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių šioms transporto priemonėms.

Su tokia prievole gyvename jau daugiau nei pusmetis – išaiškino, į ką kreipia dėmesį klientams nustatydami mokestį