Darbo kodekse numatyta: prieš šventes darbuotojams darbo diena trumpinama valanda.

Tačiau ne kiekvienam darbuotojui pasiseka pasinaudoti tokia privilegija, o už darbą, net jei kiti kolegos jau ilsisi, nebūtinai atlyginama – viskas darbdavio valioje: jis gali papildomai sumokėti, tačiau to gali ir nedaryti.

Vis tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teikia pasiūlymus, kuriems įsigaliojus tokia tvarka keistųsi.

Ministerijos siūlymuose įtvirtinta, kad darbuotojams privaloma sudaryti galimybę prieš šventes dirbti valanda trumpiau, o kai tokių galimybių nesama dėl darbo specifikos ar kitų priežasčių, už tą valandą darbdavys privalės mokėti kaip už viršvalandinį darbą.

[[ge:lrytas:lrytas:32709319]][[ge:lrytas:lrytas:34674599]][[ge:lrytas:lrytas:32957586]]

Kaip nurodyta SADM portalui Lrytas perduotame komentare, taip siekiama užtikrinti vienodas sąlygas visiems darbuotojams, kartu įvertinant darbų specifiką.

Tiesa, šiam siūlymui dar turi pritarti Seimas.

Laikinai Lietuvos verslo konfederacijos direktoriaus pareigas einantis Emilis Ruželė teigė, kad šitas SADM pateiktas siūlymas – diskusijų tarp darbdavių ir profesinių sąjungų rezultatas.

„Radome bendrus sprendimus, todėl iš esmės tokiam pakeitimui neprieštaraujame ir manome, jog yra logikos, jog tai, kas įtvirtinta Darbo kodekse, turi būti taikoma visais atvejais. Dabar esama neatitikimo, kad šią nuostatą galima taikyti ne visiems darbuotojams. Siūlomo pakeitimo esmė – kad nuostata būtų taikoma ne tik tiems, kurie, kalbant paprastai, dirba biure įprastinėmis valandomis, bet ir plačiau“, – portalui Lrytas kalbėjo E.Ruželė.

Dabar, jei tenka dirbti papildomą valandą, darbuotojas gali negauti ir jokio atlygio – Darbo kodekse nėra aiškiai apibrėžta, kaip tokiu atveju turi elgtis darbdavys.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkei Kristinai Krupavičienei vis dėlto diskusijų pritrūko. „Šitas klausimas nebuvo nuodugniai svarstomas, mes negalėjome pareikšti savo visapusiškos pozicijos, todėl, kad mums reikėtų daugiau laiko pabendrauti su savo žmonėmis, kurie dirba labai skirtingose darbo vietose“, – portalui Lrytas sakė K.Krupavičienė.

„Gali būti, kad žmogus nenori papildomo apmokėjimo, o nori būtent valanda trumpesnės darbo dienos. Kitose įstaigoje žmonėms tinka dirbti valanda daugiau, nes jie nori daugiau uždirbti, jeigu bus sumokėta dvigubai. Bet mums iškilo klausimas: kaip bus su tais darbuotojus, kurie dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą? Atsakymo negavome. O dabar tokių darbuotojų ko toliau, to daugiau“, – sakė pašnekovė.

Kad ir parduotuvių darbuotojai, kurie keturias dienas dirba po 12 valandų, tuomet ilsisi, o po to vėl ciklas kartojasi. „Kaip bus sprendžiama tokiais atvejais? Ar tokie darbuotojai nenukentės?

Pagal dabartinę Darbo kodekso nuostatą, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, skaičiuoji, kiek tau reikia atidirbti per tris mėnesius. Jeigu dirbai valanda daugiau, už ją užmokama kaip viršvalandį – niekas trumpesnių dienų neskaičiuoja. Tiems, kurie dirba biure, ministerijose, aiškiau“, – dvejonėmis dalijosi K.Krupavičienė.

Darbuotojų gali laukti didelės naujienos: už šią valandą darbdavius nori įpareigoti sumokėti kaip už viršvalandžius