Tai jau ketvirtas kartas, kai ECB pasirenka mažinti bazines palūkanų normas šiemet.
Dabar šios finansų institucijos pagrindinė indėlių palūkanų norma sudaro 3 proc.
Panašus žingsnis buvo žengtas ir ankstesniame ECB posėdyje spalio mėnesį.
ECB padidino palūkanų normas po to, kai po 2022 m. invazijos į Ukrainą smarkiai išaugo vartotojų kainos, tačiau šiemet atvėsus infliacijai pradėjo jas mažinti.
Lapkritį metinis vartotojų kainų augimas euro zonoje siekė 2,3 proc., pranešė oficiali ES duomenų agentūra, ir toliau didėdama po rugsėjį pasiekto trejų metų žemiausio lygio – 1,7 proc.
Šis tempas atitinka analitikų prognozes.
Spalio mėnesį infliacija 20 šalių bendros valiutos zonoje pakilo lygiai iki 2 procentų – ilgalaikio ECB tikslo.
Tai jau trečiasis ECB palūkanų normų mažinimas iš eilės ir ketvirtas nuo birželio mėnesio, kai bankas pradėjo dabartinį švelninimo ciklą.
Euro zonos ekonomika „praranda pagreitį“
Euro zonos ekonomika „praranda pagreitį“, nes gamybos sektorius traukiasi, o paslaugų sektoriaus augimas lėtėja, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko pirmininkė Christine Lagarde.
Be to, „didesnės trinties pasaulinėje prekyboje rizika gali neigiamai atsiliepti euro zonos augimui, nes mažėja eksportas ir silpnėja pasaulinė ekonomika“, spaudos konferencijoje sakė Ch. Lagarde.
Nerimas dėl Trumpo
Anksčiau ketvirtadienį Šveicarijos nacionalinis bankas sumažino pagrindinę palūkanų normą iki 0,5 proc.
Toks sprendimas atspindi „netikrumą“ dėl ekonominių perspektyvų – tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje tvyrant politinei sumaiščiai. ECB pareigūnai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl silpnėjančių augimo perspektyvų bendros valiutos zonoje, signalizuodami, kad nebėra užsiciklinę mažinti infliaciją.
2022 m. pabaigoje euro zonos infliacija, įsisiūbavusi po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pasiekė aukščiausią 10,6 proc. tašką.
Prisidėjo ir tai, kad tiekimo grandinės dar nebuvo atsigavusios po pandemijos.
Šių metų rugsėjo mėnesį infliacija smuktelėjo žemiau ECB nustatyto dviejų procentų tikslo, tačiau vėlesniais mėnesiais atsigavo ir lapkritį pasiekė 2,3 proc.
Politiniai priešpriešiniai vėjai dar labiau apsunkina ir taip sudėtingą situaciją, kurioje tenka orientuotis ECB pareigūnams.
Po to, kai Vokietijoje praėjusį mėnesį žlugo kanclerio Olafo Scholzo koalicija, vasario mėnesį šalyje įvyks priešlaikiniai rinkimai – septyniais mėnesiais anksčiau nei planuota.
Dar prieš pastaruosius neramumus didžiausia euro zonos ekonomika galynėjosi su gamybos sulėtėjimu, o jos anemiškas augimo tempas smukdo visą bendrosios valiutos zoną.
Tuo tarpu Prancūzijoje, antroje pagal dydį euro zonos ekonomikoje, praėjusią savaitę per istorinį balsavimą dėl nepasitikėjimo buvo nušalinta Michelio Barnier vyriausybė.
Tai dar labiau pagilino didėjantį politinį ir finansinį chaosą šalyje.
Prie šio slogaus vaizdo prisideda ir artėjantis Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus.
Išrinktasis prezidentas pagrasino įvesti naujus tarifus visam importui į Jungtines Valstijas.
Jis jau anksčiau yra išskyręs ES, kadangi blokas vykdo aktyvią prekybą su didžiausia pasaulio ekonomika.
ECB sprendimas priimtas likus savaitei iki kito JAV Federalinio rezervų bankų palūkanų normų nustatymo posėdžio, kuris vyks gruodžio 17 ir 18 d.
Rinkos tikisi dar vieno skolinimosi išlaidų apkarpymo.
Nebuvo netikėta
Anot SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko, toks ECB sprendimas nėra netikėtas.
„ECB sumažino bazines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Viskas kaip ir laukta. Bet tai dar net ne palūkanų mažinimo kelionės vidurys. Šiemet ECB bazines palūkanų normas sumažino nuo 4 iki 3 proc. Kitų metų pabaigoje SEB grupėje tikimės mažesnės negu 2 proc. ECB bazinės palūkanų normos (jeigu tiksliai, tai 1,5 proc.), nes padėti euro zonos ekonomikai kitąmet reikės (2025 m. euro zonos BVP augimo prognozė sumažinta iki 1,1 proc., o šių metų iki 0,7 proc.)“, – savo socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ rašė ekonomistas.
Tiesa, paskolų turėtojams jis patarė neskubėti išleisti sutaupytų lėšų.
„Beje, kelionės nevyksta pagal planą, todėl skubėti išleisti sutaupytas paskolų įmokų sumas dėl sumažėjusių palūkanų išleisti skubėti nereikėtų. ECB šiemet savo palūkanų mažinimo tempu neišsiskyrė. Pavyzdžiui, Švedijos ar Čekijos centriniai bankai palūkanas mažino sparčiau. Bet Norvegijos ar Lenkijos centriniai bankai šiemet palūkanų normų dar nelietė. FED, jeigu palūkanas sumažins kitą savaitę, šiemet taip pat bus palūkanas pakeitęs 1 proc. punktu kaip ir ECB“, – rašė T.Povilauskas.