114 eurų arba 12,3 proc. didėja minimali mėnesinė alga (MMA). Nuo sausio 1 d. ji siekia 1038 eurus neatskaičius mokesčių vietoje 924 eurų pernai. Atskaičius mokesčius MMA didėja 69 eurais iki 777 eurų.
Iki 673 eurų, t. y. 73 eurais arba 12,2 proc. daugiau nei 2024 m., didėja vidutinė senatvės pensija. Vidutinė senatvės pensija turintiesiems būtinąjį stažą auga 81 euru iki 721 euro. Vienišo žmogaus išmoka, kurią gauna vieniši senjorai ir neįgalieji, didėja iki 42,29 euro.
Atsiranda pakeitimų Administracinių nusižengimų kodekse. Įsigalioja pakeitimai, sugriežtinantys juridinių asmenų vadovų atsakomybę už smurto ir priekabiavimo prevencijos pareigų nevykdymą bei smurto taikymą. Vadovai, nevykdantys šių pareigų, bus baudžiami administracinėmis baudomis.
Dėl bazinės socialinės išmokos (BSI) didėjimo nuo 2025 metų vasario 1 d. skiriamos motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos per mėnesį negalės būti mažesnės už 8 BSI dydžius, galiojusius praeitą mėnesį iki teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo dienos.
Dėl to vienkartinė išmoka gimus vaikui didėja nuo 605 eurų iki 770 eurų, vaiko pinigai sieks 122,5 euro, išmokos gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ir toms šeimoms, kurios augina vaiką su negalia, didėja iki 194,6 euro.
Šalpos pensijos didėja nuo 25,5 euro iki 115 eurų, priklausomai nuo išmokos kategorijos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo 2025 metams nustatyti griežtą užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotą, kurios nebus galima viršyti – t. y. 24 830 darbuotojų. Tai yra mažiau nei ankstesniais 2024 metais, kai kvota svyravo nuo 32 200 (2021 m.) iki 40 250 (2024 m.). Šiuo pokyčiu siekiama riboti pigios darbo jėgos imigraciją ir skatinti darbdavius įdarbinti Lietuvos darbuotojus.
Be kita ko, 2025 metais atsiranda pokyčių ir Darbo kodekse.
Susitarimas dėl papildomo darbo
Susitarimuose dėl papildomo darbo turi būti aiškiai nurodyta papildomų teisių ir pareigų suteikimo tvarka. Tai apima papildomas atostogas, trumpesnį darbo laiką ar ilgesnį poilsio laiką, jei darbuotojas įgyja teisę į šias papildomas teises, vykdydamas papildomą darbo funkciją.
Viršvalandžiai
Darbdavys gali nurodyti dirbti viršvalandžius tik gavęs darbuotojo sutikimą raštu. Šis pokytis užtikrins, kad darbuotojai turėtų daugiau kontrolės dėl darbo krūvio. Tai apsaugos nuo priverstinių viršvalandžių ir galimų piktnaudžiavimo atvejų iš darbdavių pusės.
Smurto ir priekabiavimo prevencija (vadovų atsakomybė)
Už smurtą ir priekabiavimą baudžiamas juridinio asmens vadovas, jei jis tuos veiksmus atliko. Šis pokytis paskatins saugesnę darbo aplinką, mažins konfliktus, smurtą ir diskriminaciją darbe. Vadovų atsakomybės griežtinimas užtikrins prevencijos efektyvumą.
Ilgalaikio darbo išmokos
Bankrutavus įmonei, darbo netekę darbuotojai gaus ilgalaikio darbo išmoką, atsižvelgiant į nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje. Šis pokytis darbuotojams, praradusiems darbą dėl įmonės bankroto, užtikrins finansinį saugumą ir sumažins socialinę nelygybę.
Griežtesnė laikinojo įdarbinimo įmonių kontrolė
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) išbrauks laikinojo įdarbinimo įmonę iš sąrašo, jei bus nustatyti pažeidimai. Be to, išbrauktoms iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo įmonėms nustatytas 6 mėnesių trukmės laikotarpis, kurio metu šios įmonės neturės teisės teikti pakartotinų prašymų VDI dėl įtraukimo į sąrašą. Šis pokytis mažins piktnaudžiavimo atvejus laikinojo darbo rinkoje, gerins darbo sąlygas ir apsaugos darbuotojų teises.
Į darbo ginčų komisiją galima kreiptis VDI adresu ne vien raštu ar elektroniniu paštu, pasirašius elektroniniu parašu, bet ir suformulavus prašymą tokiu būdu, kuris leidžia prašymą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo autentiškumą, t. y. per Valstybinės darbo inspekcijos Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemą (EPDS).