Iki spaudos konferencijos ministrė siūlymus nuotoliu pristatyti ketina ir vidurdienį vyksiančiame valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiume.
„Tai buvo vienas iš pagrindinių socialdemokratų rinkimų programos įsipareigojimų – automatiškai neįtraukinėti (į pensijų kaupimą – ELTA), leisti žmonėms pasitraukti iš antros pakopos. Tai yra ir Vyriausybės programos įsipareigojimas“, – Eltai teigė premjero Gintauto Palucko patarėjas Justinas Argustas.
Šią savaitę Vyriausybės vadovas jau sakė, kad valdančiųjų siūlomi pakeitimai gyventojams leistų lanksčiau išeiti iš kaupimo pensijų fonduose, lengviau disponuoti sukauptu turtu.
Susiję straipsniai
Vyriausybės programoje numatytas pensijų indeksavimas, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą ir siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkio.
Tarp svarbiausių su pensija susijusių pakeitimų programoje – ne tik automatinio įtraukimo į antrąją pensijų pakopą panaikinimas, bei ir planai sugrąžinti nuostatą, kad pensijos dydis priklauso nuo turimo darbo stažo.
Pastaraisiais mėnesiais siūlymus, kaip galėtų atrodyti pensijų sistemos pakeitimai, taip pat pateikė Lietuvos bankas (LB) bei prezidentas Gitanas Nausėda.
Centrinio banko siūlymu, šalyje reikėtų steigti valstybės valdomą pensijų fondą ir į kaupimą įtraukti darbdavius, kartu atsisakant 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės įnašo, kuris Lietuvos biudžetui kasmet kainuoja maždaug 300 mln. eurų.
Savo ruožtu šalies vadovas G.Nausėda siūlė gyventojams leisti vieną kartą iš pensijų fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų, joms netaikant gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) pernai nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.