Dažniausiai vartojimo paskolas gyventojai ima būsto remontui, baldams ar buitinei technikai, automobiliui pirkti, kiti – odontologo paslaugoms apmokėti, mokslams, vestuvėms.

Tačiau finansų įstaigos yra sulaukusios prašymų paskolinti juristų paslaugoms dėl paveldėjimo Tailande, skyryboms, antros pusės vaikų išlaikymui, vestuvinei dovanai – lovai. Arba dovanai žmonai – prabangiems papuošalams, kelionėms. Kitas gi prašo pinigų veido kremams, plaukų priemonėms, kosmetikai. Kai kurie klientai atvirai nurodo, kad skolinasi pinigų, norėdami „investuoti“ į sukčiavimo schemas.

Vartojimo paskolų rinkoje nuo praėjusių metų rudens pradžios fiksuojami įspūdingi skaičiai.

Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. rugsėjį gyventojams išduotų naujų vartojimo paskolų suma pirmą kartą pasiekė 100 mln. eurų ribą, o spalį užfiksuotas naujas rekordas – 127,4 mln. eurų).

[[ge:lrytas:lrytas:36067601]]

Ką reiškia šie skaičiai? Juk teigiama, kad vartojimo kreditų rinka sparčiai auga arba iš esmės suprastėjus ekonominei situacijai, kai vartotojai skolinasi pinigų einamosioms išlaidoms, arba stabilaus ekonominio kilimo metu, kuomet tvirtą finansinį pagrindą turintys gyventojai drąsiai skolinasi lėšų didesniems pirkiniams, kelionėms ar būsto remontui.

„Akivaizdu, kad dabar stebime antrąjį scenarijų, o matydami gerėjantį namų ūkių finansinės būklės vertinimą ir optimistinius ateities lūkesčius, neabejojame, kad vartojimo paskolų bumas tęsis ir šiemet“, – sakė „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

[[ge:lrytas:lrytas:35850900]][[ge:lrytas:lrytas:36124617]][[ge:lrytas:lrytas:35594018]]

Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis antrąjį ir trečiąjį praėjusių metų ketvirčius buvo aukščiausias nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios ir vienas didžiausių nuo pat 2008 m. pasaulinės finansų krizės laikų. Lapkritį šis rodiklis pasiekė 6 punktus – 7 proc. punktais daugiau nei prieš metus.

Tuo tarpu visos ES vartotojų pasitikėjimo vidurkis lapkritį tesiekė -12.4 punkto.

„Pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje išties džiugina. Tai rodo, kad lietuviai savo šalyje jaučia ekonominį saugumą ir domisi bankų siūlomais finansiniais produktais, kurie gali prisidėti prie namų ūkio ar verslo gerovės“, – komentavo J.Ivaška.

Pasak jo, itin spartus vartojimo paskolų augimas Lietuvoje stebimas nuo pat antrojo praėjusių metų ketvirčio pradžios.

„Tikime, kad tam įtakos turėjo nuo antrojo praėjusių metų ketvirčio pradžios padidėjęs Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Jis buvo aukščiausias nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios ir vienas didžiausių nuo pat 2008 m. pasaulinės finansų krizės laikų.

Tai gali reikšti, kad vartotojai, prireikus finansinės pagalbos realizuojant savo planus, drąsiau kreipiasi dėl vartojimo paskolos“, – teigė pašnekovas.

Tačiau, pasak jo, svarbiausia, kad dabartinis augimas anaiptol nereiškia lengvabūdiškų gyventojų bandymų skolintis, tinkamai nepasveriant savo finansinių galimybių.

„Ankstesnių finansinių krizių pamokas išmokę bankai šiuo metu itin preciziškai vertina kiekvieno gyventojo galimybes laiku grąžinti paskolą.

Be to, per artimiausius kalendorinius metus lietuviai nusiteikę ne tik išlaidauti, bet ir sutaupyti – tą rodo ir nuomonių tyrimai, ir stabiliai auganti indėlių suma bankuose“, – pastebėjo banko atstovas.

Nesiskolina beatodairiškai

„Swedbank“ skaičiuoja, kad 2024 m. lyginant su 2023 m., vartojimo paskolų išdavė panašiai 12 proc. daugiau.

„Tai nėra labai įspūdingas skaičius. Sakyčiau, jis paaiškina, kad bendra ekonominė situacija šalyje gerėja, gyventojų lūkesčiai pernai buvo geresni, atlyginimai – aukštesni.

Įtakos turėjo ir infliacija: brango baldai, buitinė technika, todėl tam pačiam pirkiniui reikėjo skolintis šiek tiek daugiau“, – komentavo „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Iš to, kad klientų prašomos sumos nėra smulkios, jis darė išvadą, jog augantis vartojimo paskolų skaičius nereiškia, kad gyventojai skolinasi padengti pragyvenimo išlaidoms.

„Apie 40 proc. mūsų klientų visų vartojamų paskolų buvo suteikta arba būsto remontui, arba netgi smulkiam būstui mažesniuose miestuose, garažams pirkti. Trečdalis klientų skolinosi automobiliui įsigyti. Galima sakyti, kad iš esmės skolintasi norint pagerinti buitį: gerėjant situacijai žmonės nori geriau gyventi“, – kalbėjo T.Pulikas.

Pašnekovas prognozavo, kad ir šiais metais turėtų išlikti panašios tendencijos: laukiama, kad augs bendrasis vidaus produktas, darbo užmokestis, gyventojų lūkesčiai – pozityvūs, nedarbo lygis turėtų likti gana žemas. Šiais metais augs būsto paklausa, tad neabejotinai bus tokių, kurie skolinsis įsigytų namų remontui.

„Lietuviai pakankamai atsakingi – nesiskolina beatodairiškai, kad padengtų paskolą, kaip kad kažkada būdavo. Vienos prasmingiausių paskolų – studijoms arba kai paskolos nukreipiamos ilgalaikiams, tvariems sprendimam. Tarkime, saulės elektrinei įsigyti“, – kalbėjo T.Pulikas.

Prašant vartojimo paskolos asmuo turi būti dirbęs mažiausiai keturis mėnesius – pagal gautas pajamas vertinimas kliento mokumas. Jokio užstato, laidavimo ar papildomo įsipareigojimo nereikia.

[[ge:lrytas:lrytas:36288193]]

J.Ivaška papildė: vartojimo paskolos išduodamos Lietuvos Respublikos piliečiams nuo 21 metų, gaunantiems pastovias pajamas ir kurių per mėnesį mokama visų finansinių įsipareigojimų suma neviršija 40 proc. gaunamų pastovių pajamų. Taip pat vertinama ir kliento kredito istorija – ar klientas atsakingai vykdė bankų įsipareigojimus, ar sąžiningai atsiskaitė su paslaugų tiekėjais praeityje.

Skolinasi refinansuoti skolas

Tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ 2024 m. išmokėtų vartojimo paskolų suma išaugo 39 proc. ir viršijo 34 mln. eurų. Kaip nurodė platformos vadovas Darius Noreika, didžioji dalis paskolų buvo skirta namų remontui, automobiliams, kasdienėms reikmėms ir esamų skolų refinansavimui.

Anot pašnekovo, ne pirmus metus iš eilės augančios refinansavimui skirtų paskolų sumos aiškiai signalizuoja, kad nemažėja brangių paskolų, paimtų įvairiose finansinėse bendrovėse. Gera žinia, kad gyventojai ieško galimybių sutaupyti.

„Dažnai praeityje priimti skuboti skolinimosi sprendimai tampa per didele finansine našta, todėl refinansavimas padeda sumažinti įsipareigojimų naštą ir optimizuoti mėnesio įmokas.

Refinansavimo procesas atsakingai valdomas – klientų finansinė būklė visada įvertinama prieš suteikiant paskolą. Tai reiškia, kad jei žmogaus finansinė situacija neleidžia refinansuoti esamų įsipareigojimų be papildomos finansinės rizikos, paskola nesuteikiama“, – kalbėjo tarpusavio skolinimo platformos vadovas.

Vidutinė jo vadovaujamos platformos suteikta paskola refinansavimui pernai siekė 7,1 tūkst. eurų (2023 m. – 5,6 tūkst. eurų), namų remontui – 5,4 tūkst. eurų (2023 m. – 4,5 tūkst. eurų), automobiliui – 5,1 tūkst. eurų (2023 m. – 4,4 tūkst. eurų), vartojimui – 2,1 tūkst. eurų (2023 m. – 2 tūkst. eurų).

„Pagrindine paskolos sumos augimo priežastimi tapo mūsų sprendimas pradėti teikti ilgo termino vartojimo paskolas, kurių laikotarpis siekia iki 10 metų. Stebime, kad žmonėms itin aktualu galėti grąžinti pinigus per kur kas ilgesnį laiką ir mokėti mažesnes mėnesio įmokas. Tiesa, šias paskolas teikiame tik žemos rizikos klientams, kuriems finansinės galimybės leidžia pasiskolinti didesnę sumą.

Kita vertus, stabiliai augęs vidutinis darbo užmokestis leido gyventojams ne tik lengviau padengti turimus įsipareigojimus, bet ir daugiau pasiskolinti savo naujiems poreikiams, nelaukiant, kol pavyks sutaupyti didesnes sumas norimam pirkiniui“, – sakė D.Noreika.

[[ge:lrytas:lrytas:36288192]]

Pasak pašnekovo, augančios vartojimo paskolų apimtys gali reikšti ne tik lėšų stygių, bet ir kitus ekonominius bei socialinius veiksnius. Stabiliai augantys atlyginimai leidžia gyventojams ne tik lengviau vykdyti kasdienius finansinius įsipareigojimus, bet ir skolintis didesnes sumas naujiems poreikiams.

Be to, pasikeitus vartojimo įpročiams žmonės vis dažniau renkasi įsigyti norimus daiktus ar paslaugas dabar, o ne jiems ilgą laiką taupyti.

„Svarbu atkreipti dėmesį į atsakingo skolinimo reikalavimus, kurie užtikrina, kad paskolos suteikiamos tik tiems žmonėms, kurie finansiškai pajėgūs jas grąžinti. Todėl augančios vartojimo paskolų apimtys nėra tiesiogiai susijusios su lėšų stygiumi – jos dažniau atspindi gyventojų finansinį stabilumą ir pasitikėjimą galimybe vykdyti įsipareigojimus“, – minėjo D.Noreika.

Didesnius pirkinius atideda

Iš Valstybės duomenų agentūros turimos informacijos matyti, kad didžioji dalis (56 proc.) namų ūkių 2024 m. gruodį nurodė, kad jų finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė, bet jiems pavyko truputį sutaupyti.

[[ge:lrytas:lrytas:36288390]]

Kaip pranešime žiniasklaidai vertino dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto partnerystės docentė, esant šiam finansiniam stabilumui nestebina, jog lygiai pusė namų ūkių teigia, kad šiuo metu yra gana geras metas taupyti.

Beveik pusė (49 proc.) namų ūkių 2024 m. gruodį nurodė, kad tai yra nei tinkamas, nei netinkamas metas įsigyti didesnius pirkinius, tokius kaip baldai, buitinė technika ir pan. Panašaus pobūdžio tendencija vyravo visus 2024 metus.

Šią vyraujančią nuomonę patvirtina ir vartotojų požiūriai į namo, buto, automobilio pirkimą ar būsto gerinimo perspektyvas per artimiausius 12 mėn. Pavyzdžiui, vartotojai dažniausiai nurodė, kad labai netikėtina, jog per 2025 metus įsigis automobilį (71 proc.), pirks ar statys namą, butą, vasarnamį (83 proc.; 2024 m. spalio duomenys).

Didžioji dalis vartotojų neketina ir pagerinti savo būsto per artimiausius 12 mėn. (62 proc.).

„Per penkerius metus šios dominuojančios tendencijos išliko panašios. Tokio pobūdžio situacija gali būti nulemta tebetvyrančio geopolitinio neapibrėžtumo, anksčiau griežtintos pinigų politikos ir kitų veiksnių, turinčių įtakos ilgalaikio vartojimo prekių įsigijimui“, – sakė V.Tauraitė.

Remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, tikimasi, kad 2025 m. namų ūkių vartojimo išlaidos šiek tiek padidės lyginant su 2024 m. (0,3 proc. punktais). Lietuvos bankas taip pat pabrėžia, kad šalies ekonomikos augimas pamažu stiprės, o tam didžiausią įtaką turės vidaus paklausa. Anot V.Tauraitės, kitaip sakant, pagrindinis vaidmuo teks namų ūkiams, jų vartojimo išlaidų didėjimui, kai jau netrumpą laiką pajamos kyla daugiau už vartojimo išlaidas.

Sunku patikėti, kam pinigų bankuose prašo lietuvaičiai: dovana žmonai – tik žiedeliai