Pigiausių prekių krepšelis šiemet sausį buvo 5 eurais brangesnis nei palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Vilniaus universiteto (VU) rinkodaros mokslų daktarė Indrė Radavičienė „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ aiškino, jog nors įvairūs rodikliai rodo atskirų produktų įkainių kritimą, bendra tendencija labai aiški – maisto kainos nuolatos auga, o vartotojų reakcija ir pasipiktinimas šiais pokyčiais yra labai normali.
„Tai yra kasdieninis produktas, kurio mes negalime nepirkti“, – kalbėjo ekspertė.
Ji pridūrė, jog pastaruoju metu kainos milžiniški kaštų šuoliai fiksuoti per labai trumpą laiko tarpą, o tai vartotojui sudaro įspūdį, jog kainos paskaičiuojamos neteisingai ir ne visada nesąžiningai.
Svarbi ne tik kaina
I.Radavičienė kritikos negailėjo žemės ūkio ministro Igno Hofmano užmojui steigti Maisto kainų tarybą, anot jos, tai primena žaidimą vartotojų jausmais – suvokimą apie kainas formuoja mūsų aplinka, o tai reiškia, kad jei tema bus eskaluojama per jausminę prizmę, visuomenė jausis taip, lyg kažkas su ja elgtųsi neteisingai.
Ekspertė pridūrė, jog tokių diskusijų metu dažnai girdima tik viena pusė.
„Turime klausytis abiejų pusių. Prekybininkų argumentai, kodėl kainos kyla, atrodo pagrįsti. Negali būti jautrinama tik viena pusė, o kita pusė paliekama užribyje“, – kritikos negailėjo laidos pašnekovė.
Anot jos, keistai atrodo ir pasirinkta politikų strategija visuomenei teigti, jog šie kišis į prekybininkų ir taip sukontroliuos kainas – šalis veikia laisvos prekybos principu, tad tokie argumentai skamba labai nelogiškai.
„Skirtingų produktų vertė, skirtingų prekybininkų yra suvokiama skirtingai. Jei jūs paklausite pačių vartotojų, kodėl jie renkasi vieną, o ne kitą prekybos centrą, jų sprendimą labai dažnai lemia vertė“, – teigė I.Radavičienė.
Ji paaiškino, jog pirkėjai vertina ne tik kainą, bet dažnu atveju ir patogumą, tai yra, renkamasi vykti apsipirkti į artimesnę prekyvietę, o tai reiškia, jog prekybos tinklas turi investuoti į parduotuvių statymą, taip pat atsižvelgiama ir į platesnį asortimento pasirinkimą. Visos šios investicijos prekybos tinklams kainuoja.
„Turėjome ne vieną bandymą ir mūsų valstybėje, neseniai buvos įsteigtas pigių maisto produktų prekybos centras, jis nepasiteisino“, – priminė VU rinkodaros mokslų daktarė.
Labai subjektyvu
I.Radavičienė taip pat kalbėjo ir apie tai, jog kainos suvokimas yra labai subjektyvus dalykas – kas vienam pigu ir sąžininga, kitam gali atrodyti brangu ir nesuprantama.
„Nesąžininga mes galėtume laikyti tokius atvejus, kai prekybos centras padidina kainą, o po to padaro nuolaidą – tai yra manipuliacija. Puikus to pavyzdys yra Juodasis penktadienis. Nesąžininga taip pat gali būti kainų diskriminacija, tai yra, kai vienai grupei kainuoja brangiau, kitai pigiau, nors produkto vertė ta pati“, – paaiškino ekspertė.
Ji pridūrė ir tai, kad mąstymas „man per brangu, tad prekybininkas elgiasi nesąžiningai“ nėra teisingas, dažnai tai lemia jausminė būsena po kainų pokyčio.
„Ir pokyčio suvokimas taip pat priklauso nuo daugybės veiksnių: kokia mano ankstesnė patirtis, koks tai produktas – gyvybiškai svarbus ar malonumo. Jei pasižiūrėtume tipinio lietuvio krepšelį, pamatytume, jog į jį įeina ne tik būtiniausi maisto produktai, bet ir alkoholis, tabakas, saldumynai ir panašiai“, – kalbėjo I.Radavičienė.
Ji teigė, jog ir politikams nereikėtų spekuliuoti sąžiningumo aspektu – tai yra jausminiai dalykai, kuriais prekių krepšelio kaina nėra matuojama.
Pirmiausia reikia vertinti save
I.Radavičienė pabrėžė ir platesnės diskusijos svarbą – atsižvelgti reikėtų ne tik į pirkti mėgstantį vartotoją, bet ir į sunkumus ir suvaržymus įveikti turintį verslą.
„Kiekvienam prekybininkui ši tema taip pat yra labai jautri, jie nori, kad pas juos ateitų tiek didesnes, tiek mažesnes pajamas gaunantys pirkėjai, jiems labai svarbūs žmonių srautai“, – kalbėjo ji.
Ekspertė vartotojams pirmiausia patarė nurimti ir išanalizuoti savo pirkinių krepšelį.
„Reikia įvertinti, ko tikrai reikia, ką būtų galima sumažinti. Reikia įsigilinti į save, o ne į aplinką, įjungti proto balsą ir mažiau klausyti jausmų, o taip pat atskirti, kur yra politinės spekuliacijos, o kur – nuoširdus noras padėti“, – teigė I.Radavičienė.
Blaivia galva ji patarė vertinti ir akcijas – reikėtų atsižvelgti į produkto galiojimo, vertę, nusistatyti biudžetą, kurį norime išleisti ir panašiai.
Anot jos, būtent į švietimą valstybė taip pat turėtų labiau atsižvelgti, investuoti į teisingą ir sąžiningą kainų palyginimo sistemą.
„Žinių davimas vartotojui šiuo atveju būtų daug naudingesnis nei kontrolė“, – svarstė I.Radavičienė.