Pinigai nurašomi klientui net nežinant
Ne kartą žiniasklaida skelbė, kad minėtos pasaulinės prekybos milžinės nėra saugios dėl kelių priežasčių. Vieni pirštu beda į galimas asmens duomenų saugumo rizikas, kiti – į nesąžiningus pinigų nuskaičiavimo atvejus.
Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas pažymi, kad tiek „Temu“, tiek ir „AliExpress“ pasižymi agresyvia rinkodara ir įtartinai žemomis kainomis.
„Kalbant apie „AliExpress“, „Temu“ ar „Shein“, negalime būti saugūs dėl mūsų asmens duomenų. Pirmiausia dėl to, kad šios parduotuvės veikia Kinijoje, o ten veikia visai kitoks asmens duomenų apsaugos reguliavimas. Be to, pasitaiko pranešimų apie sukčiavimo atvejus, kai pinigai sąskaitoje nurašomi klientui to net nežinant“, – tikina A.Vizickas.
Būdų apsaugoti pinigus yra
Priemonių apsaugoti savo pinigus, anot pašnekovo, yra. „Pricer.lt“ vadovas ragina turėti atskirą banko kortelę būtent elektroniniams apsipirkimams ir joje laikyti ribotą pinigų kiekį. Taip pat patartina pirkti reikalingas prekes iš minėtų prekybos platformų naudojantis „PayPal“. Jeigu nei viena iš šių priemonių nepatogi, paprasčiausias būdas apsisaugoti – sekti savo banko sąskaitos likutį.
Trys taktikos išjungti racionalų mąstymą
A.Vizickas neslepia, kad didžiųjų prekybos platformų pardavimų specialistai yra puikiai perpratę pirkėjų psichologiją ir gali nesunkiai „išjungti“ racionalų mąstymą ir įpiršti tai, ko mums netgi nereikia. Anot pašnekovo, vartotojai skatinami pirkti trimis būdais: parenkant jiems tikslingą reklamą, viliojant itin maža kaina ir spaudžiant pirkti kuo greičiau, sudarant riboto laiko įspūdį.
„Tai daroma per tam tikrus kanalus, pirmiausia – socialiniuose tinkluose. „AliExpress“ ir „Temu“ yra vieni didžiausių „Meta“ grupės, t. y. „Facebook“ ir „Instagram“, reklamos užsakovų. Veikiant algoritmui, klientų interesų profiliavimui nustatoma, kokias prekes socialinio tinklo vartotojas būtų linkęs įsigyti. Kitaip tariant, tikslingai parenkami produktai pagal tai, kuo mes domimės ar ieškome socialiniuose tinkluose.
Taip pat siūlomos žemos kainos. Juk nieko neprarasime išleidę kelis eurus, išbandysime, o jei nepatiks – nuostolis nedidelis.
Dar viena taktika – spaudimas laiku, esą tik dabar perkant bus galima pasinaudoti įspūdinga nuolaida. Kitas kabliukas – loterijos. Jei kažką laimi – iškart turi pirkti ir pasinaudoti suteikta galimybe“, – pagrindines greito vartojimo skatinimo priemones įvardija A.Vizickas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonės, uždirbantys mažesnes pajamas, pirkdami dažnai, bet neišleisdami didelių sumų mažiems pirkiniams iš „Temu“ ar „Aliexpress“, gauna dopamino.
„Toks pirkimas yra savotiška poreikio jaustis laimingu kompensacija“, – tikina jis.
Kainas nustatinėja kaip nori
Pirkėjams minėtos prekybos gigantės ne taip retai pasiūlo prekes įsigyti su 70 ar net 90 proc. nuolaida, o kai kurias prekes net padovanoja. Tačiau kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ vadovas kritiškas – nemokamų daiktų nebūna.
Pasak jo, priimdami nemokamą prekę ją mainome į savo kontaktus: prekybininkų programėlę įsidiegiame telefone, pasidalijame savo asmens duomenimis. „Didelė tikimybė, kad ateityje jiems atidirbsime už nemokamą dovanėlę“, – neabejoja A.Vizickas.
Jo teigimu, siūlomos 70–90 proc. nuolaidos – manipuliatyvi rinkodara, kai nuo itin užkeltos kainos vėliau daromos nuolaidos. Kinijos prekybininkams negalioja griežti reikalavimai kaip ES veikiantiems verslams, todėl jie gali kainas keisti kada nori ir kaip nori.
„Nori vieną dieną prekę Kinijoje parduodi už 2 eurus, kitą dieną tą pačią prekę pardavinėji jau už 20 eurų. Ten galima „stumdyti“ kainą kaip pačiam patogu“, – pabrėžia pašnekovas.
12 mln. mažos vertės siuntinių kasdien
Nei „Temu“, nei „Aliexpress“ viešai neskelbia savo pardavimų masto. Tačiau Europos Komisija pernai suskaičiavo, kad per vieną dieną ES pasiekia maždaug 12 mln. mažos vertės siuntinių (iki 22 eurų), o bendra jų vertė siekia 4,6 mlrd. eurų.
„Kas lemia, kad prekės pigios ir jos dar atkeliauja per pusę pasaulio? Daug dalykų. Pirmiausia, tai pigios medžiagos, galbūt dirbama nesilaikant tam tikrų techninių reikalavimų. Šiandien mums savikainą labai iškelia aplinkosaugos reikalavimai. Jeigu visa tai ignoruojama – galima labai gerai sutaupyti. <...>
Dar vienas aspektas yra tai, kad, galimai, logistikos kompanijos suteikia geras kainas stambiems užsakovams, o vėliau bando kompensuoti savo finansus per pavienius siuntėjus“, – paaiškina „Pricer.lt“ vadovas.
Vienas iš sprendimų – pirkimo atidėjimas
Tam, kad nepatektume į vartojimo liūną, pašnekovas rekomenduoja neprarasti šalto proto ir prieš perkant pasirinktą pigią prekę savęs paklausti: „Ar man tikrai reikia šios prekės?“ Taip pat būtina ugdyti save, neleisti dominuoti emocijoms ir, žinoma, skaičiuoti, nes sudėjus visus išleistus pinigus smulkiems pirkiniams per metus jau gauname apvalią sumą.
„Kartais padeda net sprendimo atidėjimas. Kai kitą dieną pagalvoji apie prekę, kurią norėjai nusipirkti, kartais prisimeni, kad jau turi ne vieną atsuktuvą ar dantų šepetėlį. Pravartu atsitraukti ir kritiškai įvertinti, ar daiktas, kurį man siūlo, spręs mano problemas ir ar jis tikrai bus naudojamas“, – įžvalgomis dalijasi kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ vadovas A.Vizickas.