„Ten nebuvo kritika, o tiesiog paskaičiuotos tam tikros prielaidos, kurios nebūtinai sutaps su realybe. LB sudėliojo galimus scenarijus, neįvertinęs to projekto, kuris dabar yra užregistruotas. Ten buvo vertinamas trumpesnis pereinamasis laikotarpis ir darytos prielaidos, jei didelis skaičius žmonių paliktų sistemą“, – žurnalistams antradienį teigė I.Ruginienė.
„Tai, ar dideli kiekiai žmonių paliks sistemą, priklausys tik nuo pačių pensijų fondų. Dabar jiems yra itin svarbus periodas, fondai per šiuos metus turi parodyti ir įtikinti žmones, kad jų pasiūlytas būdas kaupti senatvei yra geriausas, ir taip sulaikyti kaip įmanoma klientų sistemoje“, – tikino ministrė.
Pasak jos, siūloma pertvarka antrosios pakopos pensijų kaupimą paverstų lankstesniu, patrauklesniu ir skatintų pasilikti sistemoje, o ekonominiai bendrojo vidaus produkto (BVP) ir infliacijos svyravimai, kaip esą ir teigė LB ekspertai, būtų tik trumpalaikiai.
„LB neįvertino, kad mūsų pasiūlyme išliko (valstybės – ELTA) subsidija, o tai jau yra skatinamoji priemonė toliau kaupti, tad scenarijus tikrai neturėtų būti juodžiausias. Tačiau reikia suprasti, kad mes kalbame apie tų pačių žmonių pinigus. Kiekvienas, įmokėjęs tam tikrą dalį pinigų iš savo atlyginimo, turi teisę pats nuspręsti, kur tuos pinigus panaudoti“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Paklausta, ar projektas Vyriausybei bus teikiamas šią savaitę, ministrė teigė, jog šiuo metu tik baigiamas viešasis derinimas, po kurio bus atsižvelgiama į pastabas, argumentuojami ir taisomi kai kurie punktai.
Tiesa, kaip pabrėžė I.Ruginienė, projekto esmė bet kuriuo atveju nebesikeis.
LB analitikai anksčiau teigė, kad didžiausią susirūpinimą dėl ministerijos siūlomų pakeitimų kelia pajamų pakaitinių normų scenarijų analizė. Anot jų, pagal Europos standartus ir dabar nedidelė norma toliau mažės, krentant gyventojų skaičiui ir toliau senėjant visuomenei.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovė pripažino, kad į tai kol kas nėra atsižvelgiama.
„Mes nesvarstome šito varianto. Manome, kad reikia atlikti pirmuosius žingsnius pakeitimams ir suteikti galimybę išeiti iš sistemos, apsispręsti patiems. Automatinį įtraukimą taip pat reikia keisti savanorišku kaupimu ir manome, kad šie pakeitimai turėtų sugrąžinti žmonių pasitikėjimą“, – pažymėjo I.Ruginienė.
Pasak ministrės, nors Estijoje po panašių pakeitimų sistemą iškart paliko 20 proc. kaupiančiųjų, o ilgainiui šis procentas kilo iki 30, dabar nuspėti, kokie skaičiai bus Lietuvoje, yra sudėtinga.
„Yra įvairių pamąstymų, tarp jų – mintis, kad nutraukus sutartį ir atsiėmus pinigus, dalis, kurią pensijų fondai uždirbo, būtų apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu. Tiesa, kol kas į Seimą leisime tokius įstatymų projektus, kokie jie buvo pirminiame mūsų sumanyme, o jie (parlamentarai – ELTA) tegul aktyviai diskutuoja ir teikia savo variantus“, – pridūrė I.Ruginienė.
LB vertinimu, leidus daliai antrojoje pensijų pakopoje dalyvaujančių asmenų atsiimti lėšas, tai būtų daroma pirmiausia vartojimo išlaidoms, tad realusis BVP ir infliacija 2026 m. sparčiai didėtų.
Visgi teigta, jogiki 2028 m. pabaigos abu rodikliai galiausiai sugrįžtų prie makroekonomikos tendencijų, kurios buvo prognozuojamos iki siūlomų pakeitimų.
Pirminius siūlymus antrosios pensijų pakopos sistemos pertvarkai I.Ruginienė pristatė sausio pabaigoje, tačiau prieš kelias savaites paskelbti kiek pakoreguoti projektai.
Su pensijų fondais sutarta palikti 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją kaupiantiesiems – jos nebeplanuojama keisti įmokoms taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.
Finansų ministerija ruošia įstatymo pakeitimus, kuriais ketina įpareigoti pensijų fondus daugiau investuoti Lietuvoje – esą investicijų dydis galėtų siekti kasmetinę valstybės subsidiją, kuri sudaro apie 330 mln. eurų.
Pagal naujausius siūlymus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat siūlo atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį.
Taip pat siūloma, kad pensijos dar nepasiekęs žmogus, atskaičius 3 proc. nuo išsiimamos sumos, vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu įmokėta suma.
Langą norintiems pasitraukti iš kaupimo siūloma nustatyti kiek mažiau nei dviejų metų laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Visas lėšas iki pensijos išsiimti, jų neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), būtų leidžiama tais atvejais, kai žmogus netenka 70–100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.