Įsigaliojus naujai tvarkai, prie parduotuvių kasų galime užtrukti ilgiau: „Visa eilė bus užlaikoma dėl penkių euro centų“ Dalis smulkiojo verslo atstovų keičia kainas

Prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas ir savininkas Dainius Dundulis teigė, jog parduotuvės pokyčius pasitinka pilnai pasiruošusios, tiesa, nerimą kelia pasirinkta pokyčių data – nedarbo diena ir netrukus po to seksiantis savaitgalis.

„Programos įjungti anksčiau nei gegužės 1-ąją negalime, taip numato įstatymai. Jei kas nors nutiktų, pavyzdžiui, užstrigtų sistema ar dar kas, darbuotojams, tai yra, programuotojams, bus laisvadienis. Eilinį kartą tie, kurie priima įstatymus, nepagalvojo apie patogumą, tokie pokyčiai turėtų vykti savaitės pradžioje“, – naujienų portalui Lrytas sakė D.Dundulis.

Tačiau nepaisant galimų techninių kliūčių, anot pašnekovo, kitų didesnių problemų nei pirkėjams, nei darbuotojams kilti neturėtų. 

„Nemanau, kad kils daug nesusipratimų, tai nėra didžiulis įvykis, jis esmės nekeičia“, – svarstė prekybos tinklo savininkas.

Paklaustas, kaip pokyčius įvertins pirkėjai, D.Dundulis kalbėjo, jog nuomonių, kaip ir kiekvienu klausimu, bus įvairių, tačiau neatmeta, jog prekybos tinklai sulauks daug pirkėjų pykčio.

„Faktas, jog nepasitenkinimas visuomenėje bus labiau girdimas, nes tie, kurie neturės jokių problemų, jie tylės, o nepatenkinti žmonės savo nuomonę reikš viešai“, – mintimis pasidalijo pašnekovas.

Skirtingai nei didieji prekybos tinklai, smulkiojo verslo atstovų laukia dar nemažai galvosūkių, kuriuos teks spręsti jau įsigaliojus naujai prekių krepšelio apvalinimo tvarkai.

Anot Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės, dalis smulkiųjų verslininkų dar nėra įsigiję išmaniųjų kasos aparatų arba aparatus turi, bet nenusipirko apvalinimo paslaugos.

„Kiek man teko girdėti, dalis smulkiojo verslo atstovų keičia kainas, kad jose neliktų vieno, dviejų, trijų ir keturių centų, o mažiausias skaičius, kuriuo baigsis kaina – penketukas“, – naujienų portalui Lrytas komentavo D.Čibirienė.

Tiesa, galimas iššūkis mažajam verslui bus sveriamos prekės, kuomet apvalinimas taptų neišvengiamas.

„Galima suapvalinti ir rankiniu būdu, tačiau gali būti, jog kai kurie verslininkai tiesiog nebepardavinės prekių, kurių kainas reikės apvalinti“, – teigė pašnekovė.

Tarp pirkėjų, anot D.Čibirienės, taip pat neišvengiamai gali kilti nepasitenkinimo bei sumišimo banga. Ekspertės nuomone, prireiks maždaug pusės metų, kol gyventojai perpras naują atsiskaitymo parduotuvėse grynaisiais sistemą.

„Yra pirkėjų, kurie perka pastovų prekių krepšelį, atsineša lygiai tą sumą, kurios reikia, o ji bus apvalinama į didesnę pusę – žmogui neužteks pinigų. Pasipiktinimo banga tikrai kils“, – apie galimus nesusipratimus kalbėjo LBAA asociacijos prezidentė.

Anot jos, ilgainiui pasitaikys ir gudraujančių pirkėjų, kurie prašys prekių krepšelį išskaidyti ir taip mėgins sutaupyti, o tai gali formuoti eiles prie parduotuvių kasų.

„Pavyzdžiui, jei žmogus perka prekių krepšelį, kurio kaina bus apvalinama į didesnę pusę, jis gali prašyti skaidyti ir dėlioti tą krepšelį taip, kad apvalinama būtų į mažesnę pusę. Prasidės įvairūs prašymai, kaip antai „šitą įmuškit dabar, o šitą vėliau, už šitą mokėsiu dabar, o už šitą atskirai“. Visa eilė bus užlaikoma dėl penkių euro centų“, – dar vieną galimą scenarijų įvardijo D.Čibirienė.

Pašnekovė pridūrė, jog problemų gali sukelti ir tai, jog parduotuvėse įsigaliosiančios apvalinimo taisyklės stipriai skiriasi nuo matematinių.

„Daug problemų gali kilti vaikams, kurie mokykloje mokosi vienaip, o atėję į parduotuvę susidurs su visai kitokia tvarka. Gali net matematikos pažymiai suprastėti“, – juokėsi D.Čibirienė.

Tiesa, pašnekovės teigimu, didžioji dalis problemų išnyks, o ir prekių kainos, siekiant išvengti gudravimų ir ginčytinų situacijų, anksčiau ar vėliau bus pritaikytos taip, jog jų apvalinti nebereikėtų.

Primename, jog nuo 2025 m. gegužės 1 d., atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama.

Bendra mokėtina suma bus apvalinama iki 5 kartotinio: apvalinama į mažesnę arba į didesnę pusę iki artimiausių 5 ct, priklausomai nuo to, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0, 5 ar arčiau 10.

Taikant apvalinimą, 1 ir 2 ct monetomis ir toliau galima atsiskaityti, jomis mokant suapvalintą sumą.

Pirkėjui apsipirkus grynais, jam pateiktame kasos aparato kvite turės būti nurodyta tiek apvalinimo suma, tiek bendra mokėtina suma, pritaikius apvalinimą.

Lietuvos banko duomenimis, nuo euro įvedimo jau esame pametę daugiau kaip 2 mln. eurų vertės 1 ir 2 ct monetų. Kasmet prarandame apie trečdalį milijono eurų.

Didžioji dalis 1 ir 2 centų monetų panaudojamos mokėjimams vos vieną kartą, o monetų vertė yra mažesnė, nei jų gamybos kaštai.