Trečiadienio, balandžio 30 d., posėdyje Vyriausybė priėmė Pensijų kaupimo įstatymo projektus, kurie artimiausiu metu bus teikiami Seimui.
Iš pradžių SADM siūlė vietoje 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės subsidijos kaupiantiesiems įvesti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, taikomą gyventojų įmokoms.
Tokiu būdu siekta sutaupyti daugiau nei 330 mln. eurų, kuriuos valstybė kasmet skiria prisidėjimui prie kaupimo.
Gyventojams ignoruojant pranešimus – „Sodra“ keičia tvarką: štai ką būtina žinoti
Visgi po konsultacijų su pensijų fondais skatinamąją subsidiją nuspręsta palikti – rastas sutarimas su pensijų fondais.
Finansų ministerija ruošia įstatymo pakeitimus, kuriais pensijų valdytojai būtų įpareigoti daugiau investuoti Lietuvoje – esą investicijų dydis galėtų siekti kasmetinę valstybės subsidiją.
Susiję straipsniai
SADM taip pat siūlo atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtinti visiškai savanorišką kaupimo modelį.
Nutraukti kaupimą galima būtų 21 mėnesių laikotarpiu arba beveik dvejus metus, iš kurių techniškai pasitraukti galima būtų 2026-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais ir 2027 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Jeigu kaupiančiojo netenkina atnaujintos sąlygos, jis galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmos pakopos, vadinamąją „Sodros“, pensiją.
Visas lėšas iki pensijos išsiimi būtų leidžiama, kai žmogus netenka 70–100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.
Tokiu atveju išsiimamos lėšos nebūtų apmokestinamos ir pajamų mokesčiu.
Taip pat siūloma, kad pensijos dar nepasiekęs žmogus, atskaičius 3 proc. nuo išsiimamos sumos, vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu įmokėta suma.
Atskaičius tiek pat, kai lieka mažiau nei 5 metai iki pensinio amžiaus, visą sukauptą sumą galėtų atsiimti asmenys, sukaupę iki pusės privalomo anuiteto sumos.
Likus kaupime, galima pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką ir ją patogiai didinti, taip pat stabdyti vienerių metų laikotarpiui, suprastėjus finansinei situacijai, paliekant galimybę šį terminą pratęsti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė anksčiau sakė, kad Seimą antrosios pensijų pakopos projektai turėtų pasiekti gegužės pradžioje.
Pasak jos, priėmus pokyčius dalis jų įsigaliotų po pusmečio – tiek laiko ministerijai prireiks pasiruošti, suderinti turimas informacines sistemas.
Kritiką ministerijos siūlymams išsakė Lietuvos bankas, teigdamas, jog pokyčiai leistų iš kaupimo pasitraukti dideliam skaičiui asmenų, o tai esą lemtų didelius trumpalaikius ekonomikos svyravimus – didėtų realusis bendrasis vidaus produktas ir infliacija, išaugtų vartojimas.
I.Ruginienė teigė, jog iš kaupimo pasitrauksiančių žmonių skaičius priklausys nuo pensijų fondų, kurie turės įtikinti žmones pasilikti sistemoje.
Daugiausiai pasitrauktų 20 proc. kaupiančiųjų
Vyriausybei trečiadienį, balandžio 30 d., svarstant antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuri leistų iš kaupimo pasitraukti lengviau, I.Ruginienė prognozuoja, kad priėmus naują tvarką iš sistemos daugiausiai pasitrauktų 20 proc. kaupiančiųjų.
„Kadangi šiai dienai siūloma palikti valstybės subsidiją, juodžiausiu scenarijumi matome, kad galėtų pasitraukti 20 proc., bet visai tai priklausys ir nuo pačių pensijų fondų veiklos rezultatų“, – trečiadienį sakė I.Ruginienė.
Reforma prieš logiką
Po Vyriausybės sprendimo išplatintame bendrame atvirame laiške Lietuvos darbdavių, pramonininkų bei verslo konfederacijų, finansų analitikų, investuotojų ir dar šešių asociacijų atstovai sako, kad Vyriausybės patvirtinti siūlymai iš esmės griauna Lietuvos pensijų sistemą.
Laišką pasirašiusiųjų teigimu, didžiausią žalą padarys šie SADM pasiūlyti ir Vyriausybės patvirtinti pakeitimai: 21 mėnesio laikotarpis („langas“), kurio metu būtų sudaroma galimybė visiems kaupiantiesiems pasitraukti iš pensijų kaupimo bei galimybė kaupiantiesiems neribotai stabdyti savo pensijų įmokas.
Pasak laiško autorių, šie siūlymai niekaip neprisideda prie pensijų sistemos tobulinimo, siekiant padaryti ją patrauklesne gyventojams, o priešingai – viliojant rinkėjus jų pačių sukauptais pinigais, sukama keliu trumparegiškos politikos, kurios ilgalaikę kainą mokės visa visuomenė.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos, taip pat pasirašiusios laišką, vadovas Tadas Gudaitis pabrėžia, kad šis sprendimas – priimti ar atmesti dabar siūlomus pensijų sistemos pakeitimus – turės įtakos ne tik šalies makroekonominiams rodikliams, bet ir Lietuvos gyventojų pajamų pakeitimo normai senatvėje, investicijų į Lietuvos ekonomiką patrauklumui bei visai verslo aplinkai ir pasitikėjimui pačia valstybe, nes sprendimas liečia sritis, kuriose stabilumas yra esminė sąlyga.
T.Gudaitis cituoja kovo 19 d. Europos Komisijos (EK) paskelbtą Taupymo ir investavimo strategiją, kurioje nurodoma, jog kaupiamosios pensijos, įskaitant ir antrąją pensijų pakopą, yra esminis elementas, siekiant skatinti gyventojų finansinį saugumą sulaukus pensijos bei efektyviau investuoti lėšas į strategines investicijų sritis.
Bendrą laišką pasirašę organizacijos siūlo pirmiausiai sulaukti oficialių EK rekomendacijų dėl kaupiamųjų pensijų sistemų vystymo, kurios Lietuvai ir kitoms ES narėms bus pateiktos šių metų pabaigoje ir pensijų sistemos pertvarką įgyvendinti, vadovaujantis EK rekomendacijomis.
T.Gudaitis taip pat remiasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kuri neseniai savo rekomendacijose Lietuvai konstatavo, kad mūsų šalis „susidurs su dideliu demografiniu šoku, kuris reikalaus valstybės vykdomos politikos pokyčių daugelyje sričių“.