Tai numatyta trečiadienį ministerijos registruotame mokesčio projekte, kuris bus svarstomas Vyriausybės posėdyje, o Seimui pakartotinai teikiamas, kaip buvo skelbta, ketvirtadienį.
Siūloma, kad, savivaldybių taryboms iki gruodžio mėnesio nepriėmus sprendimo dėl pirmo būsto „grindų“ ir tarifų, nuo 2026-ųjų jų teritorijose nuo 10 tūkst. eurų pirmo būsto vertės galiotų progresinis mokesčio tarifas intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Pirmajam iki 450 tūkst. eurų vertės būstui būtų nustatyta 50 proc. mokesčio lengvata, taip pat 75 proc. lengvata tris ar daugiau vaikų arba vaiką su negalia auginantiems gyventojams.
Susiję straipsniai
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad siūlymas nustatyti mažiausiai 10 tūkst. eurų siekiančias pirmo būsto apmokestinimo „grindis“, o ne leisti savivaldybėms savo nuožiūra apsispręsti dėl bet kokio jų dydžio, gyventojams užtikrina socialines garantijas dėl jų turimo pagrindinio būsto apmokestinimo.
„Siekiant atliepti Seimo narių nerimą dėl galimos savivaldybių savivalės ar kažkokių perteklinių sprendimų, siūlome įdėti tą minimalią socialinę garantiją visiems, turintiems savo pagrindinį būstą visose savivaldybėse“, – žurnalistams trečiadienį sakė R.Šadžius.
Ministro teigimu, parlamente kilo abejonių, ar pagal teisės aktus savivaldybės pagal galėtų pačios nustatyti NT mokesčio grindis, jeigu jų nėra numatyta įstatyme, ne tik jas padidinti.
Ministerija antradienį parlamentui siūlė projektą, kad savivaldybės savo nuožiūra pirmajam gyventojų būstui galėtų nustatyti neapmokestinamą kartelę, nuo kurios būtų skaičiuojamas mokestis, o mokesčio tarifus – intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Finansų ministerija taip pat siūlo, kad likusiam nekomerciniam NT taikomos „grindys“ būtų didesnės nei pasiūlyta dabar – nuo 50 tūkst. eurų jo vertės vienam asmeniui.
50–200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas siektų 0,1 proc., 200–400 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,5 proc., brangesniam nei 600 tūkst. eurų – 1 proc.
Seimui ministerija siūlė likusio nekomercinio NT neapmokestinti iki 20 tūkst. eurų vertės, o ją viršijus tarifus taip pat taikyti intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Tiesa, šį apmokestinimą visam nepagrindiniam gyventojų būstui siūloma taikyti iki 2030 m. ir visas šias pajamas iki to laiko skirti į Gynybos fondą. Pajamos iš pirmojo būsto apmokestinimo būtų skiriamos į savivaldybių biudžetus.
Komercinį NT apmokestinti siūloma taip pat, kaip ir dabar, tačiau nustatyti ir papildomą 0,2 proc. tarifą – jo pajamos bus skiriamos gynybai.
Apleistas ar neprižiūrimas NT turtas būtų apmokestinamas 4 proc. mokesčio tarifu.
Seime, antradienį Finansų ministerijai grąžinusiam tobulinti NT mokesčio projektą, pirmą balsavimą įveikė pelno mokesčio kėlimas, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, „cukraus“ mokesčio įvedimas, kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų atsisakymas.
Ketvirtadienį į Seimą taip pat turėtų grįžti ne gyvybės draudimo mokesčio, vadinamojo saugumo įnašo, projektas.
Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.
Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.
A. Klišonis: projektas realiai nepasikeitęs
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis sako, kad trečiadienį įregistruotas atnaujintas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektas – praktiškai nepasikeitė nuo pastarojo Finansų ministerijos siūlymo.
„Jeigu įvesti tik šie pasikeitimai, tai teisės aktas realiai nėra pasikeitęs. Jo esmė yra visiškai ta pati“, – Eltai teigia A. Klišonis.
Seimui antradienį grąžinus tobulinti NT mokesčio projektą, Finansų ministerija jį koreguoja ir siūlo nustatyti 10 tūkst. eurų „grindis“ pirmajam asmens būstui tuo atveju, jeigu sprendimo nepriimtų pačios savivaldybės.
„Tos 10 tūkst. minimalios „grindys“ – tik figos lapas, kuriuo bandoma uždengti nekokybiškus ir netinkamus siūlymus, kurie buvo pateikti Seimui“, – tikina savivaldybių atstovas.
„Aušriečių“ atstovas vertina pozityviai
„Aušriečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius pozityviai vertina naujausius Finansų ministerijos siūlymus nustatyti mažiausiai 10 tūkst. eurų siekiančias savivaldybių „grindis“ pirmajam būstui.
Vyriausybei teikiant mokesčių pertvarkos paketą, antradienį Seime pirmą balsavimą įveikė didžioji jo dalis, tačiau nekilnojamojo turto (NT) mokestiniams pakeitimams pritrūko balsų iš valdančiosios koalicijos atstovų – tarp jų prieš buvo 7 „Nemuno aušros“ atstovai, dar 3 „aušriečiai“ susilaikė.
Naujausiame Finansų ministerijos projekte siūloma, kad, savivaldybių taryboms iki gruodžio mėnesio nepriėmus sprendimo dėl pirmojo būsto „grindų“ ir tarifų, 2026 m. nuo 10 tūkst. eurų pirmo būsto vertės galiotų progresinis mokesčio tarifas intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
„Šitas mokestis yra geras tuo, kad išsprendžia visas nekilnojamojo turto problemas, kurios yra dabar“, – Eltai trečiadienį teigė R. Puchovičius.
„Suprantu, kad yra daug neigiamų emocijų, žmonės sako – mes prieš NT mokestį. Sutinku, kad žmonės nori, kad jų turto neliestų, bet šitoje vietoje nei mes, nei socialdemokratai nepriimam naujo NT mokesčio – mes imam, tobulinam dabartinį“, – tikino parlamentaras.
Anot jo, pasiūlytas mokesčio variantas yra teisingas, nes už pirmąjį būstą gyventojai esą mokės simboliškai, o už likusį – mažiau nei būtų apmokestinti nuo 2026 m. Registrų centrui pakeitus mokestines vertes.
Politiko teigimu, pirmajame ministerijos pasiūlytame variante buvo atsižvelgta į didelę dalį „aušriečių“ siūlymų, o likusius frakcija esą ketino registruoti po pateikimo svarstant Seimo komitetuose.
„Gavosi vakar truputį neplanuotai, kad nepraėjo, dabar Finansų ministerija projektą dar labiau patobulino, gal tam tikrų pastebėjimų mums yra likę. (…) Manau, šitoje vietoje mes tikrai būtume ir per komitetus tai iškovoję, bet jau gavosi, kaip gavosi, kad jie greitai pasiūlė tą tikrai geresnį variantą, džiaugiamės, kad atsižvelgė į žmonių norus“, – tikino „aušrietis“.
Jo teigimu, reikėtų tobulinti siūlymą, kad, apmokestinant ne pagrindinį būstą, nebūtų sumuojamos visos antro, trečio ir kito būsto vertės, atitinkamai nuo bendros vertės nebūtų taikomas tarifas.
Anot R. Puchovičiaus, tokie papildomi gyventojų NT objektai gali priklausyti skirtingų savivaldybių teritorijoms, todėl ir būti apmokestinami nevienodai.
„Būtume linkę labiau, kad antram, trečiam, ketvirtam būstui pirma būtų skaičiuojama mokama (NT mokesčio – ELTA) suma, vėliau jau būtų sumuojama. Dabar yra pasiūlyta, kad pirma sumuojamos visos vertės, o tada skaičiuojama pagal koeficientą, tai šitoje vietoje tas mokestis iškyla didesnis“, – aiškino politikas.
Ne pirmam būstui taikomos „grindys“, ministerijos siūlymu, būtų didesnės nei pasiūlyta dabar – nuo 50 tūkst. eurų jo vertės vienam asmeniui.
50–200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas siektų 0,1 proc., 200–400 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,5 proc., brangesniam nei 600 tūkst. eurų – 1 proc.
„Aušriečiai“ taip pat ketina registruoti siūlymą, kuriuo mokestį reikėtų mokėti už ne mažiau kaip 5, o ne 10 metų išlaikytą NT, kaip įstatyme įtvirtinta dabar.
„Šioje vietoje šešėlį sumažinsime, kas ten piktnaudžiauja parduodant turtą, bet ir žmones šiek tiek atlaisvinsim, žmonėms šitoje vietoje bus paprasčiau, jeigu kažkas nori pasikeisti, parduoti turtą ar gavo jį dovanų – nuo tėvų, močiutės, kai kažkas mirė ir panašiai“, – sakė R. Puchovičius.