Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovė Goda Aleksaitė, šie nelegalūs kelionių organizatoriai socialiniuose tinkluose reklamuoja savo keliones, bet dažniausiai nepaskelbia savo kontaktinių duomenų, už tai publikuoja spalvingas nuotraukas ir netikrus atsiliepimus.
Svarbu žinoti, kad visus licencijuotus kelionių organizatorius savo tinklapyje skelbia VVTAT. Tą sąrašą prieš perkant kelionę kiekvienam pravartu pasitikrinti. Naujausiais duomenimis, jame – 184 kelionių organizatoriai.
Pasak G.Aleksaitės, nelegalūs kelionių organizatoriai socialiniuose tinkluose klientus viliojo ir anksčiau: toks reiškinys čia tampa labiau matomas, čia – mažiau. Praėjusiais metais VVTAT gavo 72 pranešimus apie pažeidimus, šiemet – kol kas 16.
„Trys ūkio subjektai gavo netgi baudas, bet visi kiti, pasirodo, nesugebėjo paskelbti tam tikrų duomenų, – patikslino laidos pašnekovė. -
Stebime rinką, mūsų darbuotojai seka feisbuko socialines grupes, bet kad nelegalūs kelionių organizatoriai būtų nubausti, reikia įrodymų, tam tikrų duomenų. Būtume dėkingi, jei vartotojai, pamatę įtartiną skelbimą, mums pateiktų skundą su tam tikrais duomenimis.“
G.Aleksaitė patikslino: kad nelegalūs pardavėjai būtų nubausti, kaip įrodymas turi būti pateiktas susirašinėjimas apie pačią kelionę, tinka ir dėl paslaugų teikimo pasiūlyta pasirašyti sutartis.
„Kad galėtume nubausti, mums reikia pagrįstos informacijos“, – sakė VVTAT vadovė.
Legalus kelionių pardavėjas, jeigu jis fizinis asmuo, turėtų paskelbti išduotą pažymėjimo numerį, jeigu tai juridinis asmuo – licencijos numerį, įmonės duomenis: buveinės adresą, kontaktinį telefoną, el. paštą. Netgi jei nėra tokių duomenų, jau turėtų kilti įtarimas, kad turite reikalų su galimai nelegaliu kelionių pardavėju.
Svarbu žinoti, kad perkant paslaugą iš nelegaliai veiklą vystančio kelionių organizatoriaus, jam tapus nemokiu, klientas neturės kaip apsiginti – jam nebus grąžinti pinigai.
Mat visi Lietuvoje ir ES licencijuoti kelionių organizatoriai draudžiami: draudžiama visa suma, už kurią jie įsipareigoja vartotojams suteikti paslaugas. Tai reiškia, kad jeigu kelionių organizatorius bankrutuos, bus nemokus, draudimo įmonė išmokės tą sumą pinigų, kurią vartotojas sumokėjo už savo kelionę.
Pakanka atkreipti dėmesį, ar nurodyti paslaugos teikėjo kontaktiniai duomenys, licencijos pažymėjimo išdavimo numeris, kad suprastumėte, ar tai legalus, ar nelegalus kelionių organizatorius.
Dažnėja istorijų apie „šmėklų“ parduotuves
Kad daugėja atvejų, kai pirkėjai susiduria su nesąžiningomis arba visiškai fiktyviomis el. parduotuvėmis, pastebi ir banko „Luminor“ banko elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas.
Vis dažniau viešumoje pasirodo istorijų apie „šmėklų“ parduotuves, kurios reklamuoja prekes socialiniuose tinkluose, priima apmokėjimus, bet nei produktų, nei atsakymo pirkėjai taip ir nesulaukia.
„Dalis el. parduotuvių orientuotos į trumpalaikę grąžą, o ne ilgalaikį verslo kūrimą. Tokie verslai kartais vengia atsakomybės, negrąžina pinigų ar net naudoja svetimus įmonių duomenis fiktyvioms veikloms“, – pranešime žiniasklaidai sako J.Daujotas.
Norint išvengti nepatikimų el. parduotuvių, rekomenduojama pasidomėti, kas valdo svetainę, ar ji turi oficialų juridinį asmenį, ar pateikiami kontaktai, grąžinimo taisyklės, ar matomi realūs atsiliepimai. Dažnai matoma reklama socialiniuose tinkluose dar nereiškia, kad verslas yra patikimas.
„Net jei prekių kainos atrodo viliojančiai, verta skirti minutę įsitikinti, kad parduotuvė legali ir tikra. Pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį, kokiu būdu parduotuvėje priimami mokėjimai – saugiausia, kai atsiskaitymai vyksta per bankų integruotas sistemas arba oficialius mokėjimo partnerius. Jei siūlomas tik mokėjimas kortele neaiškioje platformoje, tai jau signalas susimąstyti“, – teigia J.Daujotas.
Nors šešėlinės el. parduotuvės nėra naujiena, jų veikimo mastas auga – ypač per aktyviausius sezono laikotarpius ar reklamos kampanijas.
Sukčiai įtikinamai imituoja paslaugas
Banko „Artea“ banko Privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui įspėja: vienas dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo scenarijų įvyksta, kai vartotojai, ieškodami pigesnių skrydžių ar kelionių pasiūlymų, patenka į netikras, sukčių sukurtas svetaines. Jos dažnai atrodo vizualiai identiškos žinomiems prekės ženklams, tačiau už jų slepiasi apgavikai, renkantys jautrius vartotojų duomenis.
Tokiose svetainėse atlikus mokėjimą, ne tik prarandami pinigai – sukčiai taip pat gali pasisavinti kredito kortelės informaciją ar prisijungimus prie interneto banko.
„Ruošiantis atostogoms, džiugi nuotaika dažnai lemia greitesnius sprendimus – ypač kai matomas patrauklus pasiūlymas ar riboto laiko nuolaida. Tačiau pirkimas iš nepatikrintų šaltinių gali reikšti ne tik prarastus pinigus, bet ir asmens duomenų nutekėjimą. Visais atvejais rekomenduojame įsitikinti, kad svetainė yra oficiali, mokėjimo procesas vyksta saugioje aplinkoje, o pasiūlymo sąlygos – logiškos ir pagrįstos“, – sako ekspertė.
Nors dauguma keliautojų naudojasi populiariausiomis apgyvendinimo platformomis, vis dar pasitaiko atvejų, kai sukčiai įtikinamai imituoja paslaugas – įkelia netikrus skelbimus arba siunčia apgaulingus el. laiškus. Tokie sukčiavimo atvejai vis dažniau nušviečiami ir užsienio spaudoje. Pasak D.Kolmatsui, vienas dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo būdų – kai vartotojui pasiūloma atsiskaityti tiesiogiai pervedant pinigus į asmeninę sąskaitą, apeinant pačią platformą. Toks veiksmas pašalina bet kokią pirkėjo apsaugą ir padidina finansinės žalos riziką.
„Jei paslaugos teikėjas siūlo atsiskaityti per el. bankininkystę ar kitą kanalą, nepalaikomą pačios platformos, vartotojas praranda bet kokią galimybę ginti savo interesus. Tokiose situacijose finansinė žala dažnai nėra kompensuojama.
Dažniausiai tokiais būdais siūlantys atsiskaityti tiekėjai į platformą būna patalpinę ne savo, o internete surasto būsto nuotraukas, tad nuvykę galite užsakyto būsto ir nerasti. Atostogų laikotarpiu ypač svarbu laikytis įprastų, saugių atsiskaitymo procesų – net jei tai reiškia šiek tiek didesnę kainą“, – pabrėžia dr. D.Kolmatsui.