Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Piniginės paramos grupės patarėja Ieva Aninkevičiūtė-Gorbyliovienė ir Vilniaus miesto savivaldybės Išmokų skyrimo poskyrio vedėja Inga Grinevič SADM tinklalaidėje paaiškino, kas gali gauti šią finansinę paramą ir atsakė į kitus su ja susijusius klausimus.
Iš savivaldybių gauti duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai per mėnesį išmoka buvo paskirta vidutiniškai 93 šeimom už 210 vaikų. Vien Vilniuje buvo skirta išmoka už 93 vaikus, Kaune – 24, Kauno raj. – 15, Vilniaus raj. – 14, Klaipėdos mieste ir rajone – po 8 vaikus.
Ketvirtadalyje savivaldybių kol kas nė viena šeima šios išmokos negavo.
Kaip teigė Vilniaus savivaldybės atstovė I.Grinevič, Vilniuje jaučiamas susidomėjimas šia išmoka: per pirmąjį šių metų ketvirtį gauti 409 prašymai. Daugiausia jų – po 165 prašymus – sulaukta sausio ir vasario mėnesiais, o kovą jau buvo matyti mažėjimo tendencija.
Anot I.Aninkevičiūtės-Gorbyliovienės, pagrindinis išmokos tikslas – suteikti finansinę pagalbą dirbančioms ir mažus vaikus auginančioms šeimoms, kurios samdo aukles. Šiemet valandinis auklių atlygis svyruoja nuo 6 iki 12 eurų, tad šeimos, kurios auklių paslaugomis naudojasi visą darbo dieną, patiria nemažas išlaidas.
Be to, didmiesčiuose vis dar jaučiamas vietų darželiuose trūkumas, o ši išmoka padeda spręsti vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo klausimą.
„Taip pat ji suteikia galimybę vaikus auginantiems tėvams lengviau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, o vaikų susilaukę tėvai, kurie nori anksčiau grįžti į darbo rinką, turi tokį pasirinkimą“, – sakė ji.
Išmoką gauti gali vienas iš vaiką auginančių tėvų, įtėvių ar globėjų už darželio nelankantį vaiką, kurio amžius – nuo gimimo iki vaikui pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Toks ugdymas privalomas, kai vaikui tais kalendoriniais metais sukanka šešeri.
Kita svarbi sąlyga – išmoka mokama tik dirbantiems tėvams, išskyrus atvejus, kai jie turi negalią, nustačius 0–25 proc. dalyvumo lygį.
„Tėvai turi vykdyti darbinę veiką – nesvarbu, ar tai – individuali veikla, ar pagal darbo sutartį.
Keliami reikalavimai ir auklei. Tai turi būti oficialiai dirbantis asmuo, kuris už atlyginimą vykdo vaikų dienos priežiūrą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduodą individualios veiklos pažymą arba pagal darbo sutartį“, – aiškino I.Aninkevičiūtė-Gorbyliovienė.
Kai auklė dirba pagal individualią veiklą, vaiko tėvai su aukle turi sudaryti rašytinę vaiko priežiūros sutartį, kurioje būtų aptarti individualūs su vaiko poreikiais susiję vaiko priežiūros bei auklės veiklos reikalavimai. Pavyzdžiui, vaiko priežiūros vieta, trukmė, sutartas atlygis, sutarties galiojimo terminas.
Svarbu paminėti, kad auklei netaikomi ribojimai dirbti kito su auklės veikla nesusijusio darbo.
Išmokos dydis šiais metais siekia 364 eurus – 5,2 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius. Paprastai BSI dydis kasmet indeksuojamas, todėl ir išmoka keičiasi.
Išmoka visoms šeimoms mokama vienodai – nepriklauso nuo to, kiek valandų vaikas buvo auklės prižiūrimas ir kokias išlaidas patyrė tėvai.
Svarbu paminėti, kad vaiko auklė gali būti ir vaiko močiutė, tačiau kaip ir kitos auklės ji tą turi daryti oficialiai – turi turėti individualios veiklos pažymą, sudaryti sutartį su tėvais ir gauti atlyginimą už vaiko priežiūrą.
Jei vis dėlto tenka samdyti nepažįstamą auklę, pravartu jos prašyti pateikti darbo su vaikais kodą. Jį privalo turėti kiekvienas su vaikais dirbantis asmuo. Kodas patvirtina, kad asmuo nėra teistas už seksualinio ar kitokio pobūdžio sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.
Kai kuriais atvejais išmoka neskiriama. Taip nutinka, jei ta pati auklė prižiūri daugiau nei penkis vaikus. Vienintelė išimtis – visi prižiūrimi vaikai – tos pačios šeimos vaikai.
Išmoka neskiriama ir kai auklė prižiūri savo ar kito kartu gyvenančio asmens vaiką.
Dėl išmokos skyrimo tėvai gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę. Prašymą galima pateikti ir el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt.
Pagrindiniai dokumentai, kuriuos būtina pateikti kartu su prašymu: auklei išduoda individualios veiklos vykdymo pažyma, kurioje turi būti nurodyta, kad vykdoma vaikų dienos priežiūros veikla; vaiko tėvų ir auklės sudaryta rašytinė vaiko priežiūros sutartis ar darbo sutartis, kurioje būtų nurodyti vieno tėvų, auklės ir prižiūrimo vaiko duomenys, teikiamų paslaugų apibūdinimas, kad iš sutarties būtų galima suprasti, kad samdoma auklė vaikui prižiūrėti, auklės atlyginimas, sutarties terminas, jei sutartis terminuota, data, kada sutarta pradėti vaiko priežiūrą.
Kai tėvai dirba ne Lietuvoje, turi būti pateikti tą įrodantys dokumentai.
Jeigu įvyko svarbūs pokyčiai: pasikeitė gyvenamoji vieta, pasikeitė asmens duomenys, nutraukta vaiko priežiūros sutartis, vaikas pradėjo lankyti priešmokyklinę grupę, apie tai per mėnesį būtina pranešti savivaldybei.