„Don't wait to invest, invest and wait“ (Nelaukite investuoti, investuokite ir laukite – angl.) – šia strategija besivadovavę gyventojai per pastarąjį dešimtmetį sugeneravo solidžią investicinę grąžą“, – soc. tinkle rašė jis.
Pasak ekonomisto, jei prieš dešimt metų žmogus 1000 eurų investavo į pasaulinį akcijų indeksą – šiandien jis turėtų jau 2540 eurų su 9,8 proc. vidutine metinė grąža, o dar labiau būtų pasisekę tiems, kas investavo į būstą Lietuvoje.
„Jie per dešimtmetį padidino savo investicijų vertę 2,69 karto, tad jei būtumėte investavę 1000 eurų, dabar turėtumėte jau 2690 eurų (7,4% būsto kainų augimas bei ~3,0% būsto nuomos pajamingumas po mokesčių ir kitų sąnaudų).
O kaip sekėsi tiems, kurie savo pinigų neinvestavo, o laikė juos pasidėję po pagalve ar kojinėje? Be jokios abejonės, jų investicijų grąža buvo nulinė, tad prieš dešimtmetį turėtas tūkstantis eurų ir liko tūkstančiu“, – rašė jis.
Visgi, anot jo, svarbu suprasti, kad šiandien tūkstančio eurų perkamoji galia yra nepalyginamai mažesnė nei buvo prieš dešimt metų, nes infliacija suvalgė nemažą dalį pinigų perkamosios galios.
„Kainų lygis Lietuvoje šiandien yra vidutiniškai 54 proc. didesnis nei buvo prieš 10 metų (maisto – 74 proc., restoranų ir kavinių – net 123 proc.), tad kojinėje laikytų 1000 eurų perkamoji galia šiandien tesiekia 649 eurų.
Tačiau tų gyventojų, kurie įdarbino savo pinigus, pinigų perkamoji galia, nepaisant infliacijos šuolio, ne sumažėjo, o išaugo. Investavusiųjų į akcijas turto perkamoji galia išaugo 65 proc., o į būstą Lietuvoje – net 74 proc.“, – skaičiavo Ž.Mauricas.
Kaip rašė, atsitiko taip, kad įdarbinusių savo pinigus gyventojų finansinio turto perkamoji galia išaugo, o neįdarbinusių – sumažėjo.
„Augantis geopolitinis neapibrėžtumas bei poreikis didinti karines išlaidas gali lemti dar vieną infliacijos šuolį, tad pinigų laikymas kojinėje yra kaip niekad rizikinga investavimo strategija“, – pabrėžė ekonomistas.