Susilygino su Vokietija
Per metus kava ir šokoladas mūsų šalyje brango po 40 proc., dar apie 30 proc. brango pigiausias jogurtas, pigiausias sviestas, 20 proc. – silkė, vardijama „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
„Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas aiškino, kad šis pastaruoju metu fiksuojamas kainų kilimas yra susijęs su praėjusiais metais fiksuotu maisto prekių kainų mažėjimu, kuris tęsėsi iki vasaros.
„Kava, šokoladas – brangsta dėl derliaus, bet tai dar suprantu. Tačiau brangimas matomas ir bazinėse prekėse, pigiausiose. Aliejus brangsta 30 proc. Jis yra kitų prekių sudedamoji dalis, tad tai spartins ir konditerijos, ir kitų prekių brangimą“, – teigė jis.
Kaip pabrėžė, visgi maisto produktų brangimą labiausiai jaučia būtent vidurinė klasė. Anot jo, dalis prekių, kurios yra įsigyjamos, pabrango dar 2022-2023 m., tačiau jų kaina per tą laiką taip ir „neatšoko“.
„2018 m. mūsų kainų lygis buvo 80 proc. ES vidurkio. Dabar turime praėjusių metų duomenis, kas yra beveik 103,6 proc. Tuo tarpu Vokietija per tą laiko tarpą užkilo iki 103,4 proc. Tai reiškia, kad mes esame brangesni už Vokietiją, bet be didesnių algų. O algos pas juos didesnės maždaug dvigubai“, – lygino P. Čepkauskas.
Įtakos turi į rinką įliejami pinigai
Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis laidoje tikino, kad negalima žiūrėti aklai, būtina įvertinti tokio brangimo priežastis.
„Prekės nebrango aukštų palūkanų metu, o šiuo metu į visos ES rinkas pradėjo eiti papildomi pinigai. Pinigų kiekis, kad ir Lietuvoje, didėja, o tai reiškia, kad jų kiekis turi susilyginti su esamų prekių kiekiu. Jei nesusilygins, pasidarys deficitas.
Šiuo metu prekės visumoje vidutiniškai brangs tiek, kiek šalyje ar ES atsiras pinigų.
Kitas faktorius – mokesčių politika. Ji skirtingose šalyse skiriasi, bet kokia yra, atitinkamai, tose šalyse taip kainos ir keitaliojasi“, – kalbėjo jis ir išskyrė, kad kainoms įtakos turi ir atlyginimai.
Pasak D.Dundulio, nors visi mato tik paskutinę prekių stotelę – prekybininkus, reikia suvokti, kad kainos kyla nuo apačios – nuo žaliavos atsiradimo.
„Viskas išsilygina ir viskas“, – teigė jis.
M.Dubnikovas: kainos kyla tik iš gero gyvenimo
Ekonomistas, maisto tarybos narys Marius Dubnikovas sutiko, kad Lietuvoje kainos jau išsivienodino su Europos kainomis, tačiau tikino, kad auga ir atlyginimai.
„Būna, kad žmonės supyksta, kai pasakau, kad kainos kyla tik iš gero gyvenimo. Jos krinta tik tada, kai yra labai blogai – 2009 m. krito, nes visi bandė išgyventi. <...>
Maisto taryboje, nematau daug šansų <...>, kai buvo formuoti tokie garsūs lozungai, kad sumažinsim, peržiūrėsim (kainas-red.), bet to neįmanoma padaryti tokioje aplinkoje, arba tu neteksi prekės, ji išvažiuos į Vokietiją“, – sakė jis.
Maisto taryboje, nematau daug šansų <...>, kai buvo formuoti tokie garsūs lozungai, kad sumažinsim, peržiūrėsim (kainas-red.), bet to neįmanoma padaryti tokioje aplinkoje, arba tu neteksi prekės, ji išvažiuos į Vokietiją“, – sakė jis.
Maisto taryba šiuo metu, anot jo, žiūri atskiras prekių grupes ir vertina duomenis.
„Kas kiek procentų pasiima, ar nėra kokio grobiko, kuris viską šluoja“, – teigė ekonomistas, tačiau pridūrė, kad kol kas Lietuva nuo kitų šalių tikrai niekuo neišsiskiria.
Kaip pasikartojo, drąsiai galima sakyti, kad Lietuva jau pasivijo europines kainas.
„Todėl manau, kad tie augimo tempai nebebus tokie dideli. Arba gali būti, kad žengsime toliau ir prisidarysime reikalų su mokesčiais ir minimalios algos kėlimu <...>
Kainos negali neaugti ir tai vien dėl dviejų priežasčių: pinigų nuvertėjimo – infliacijos ir algų augimo. O dar mes mokesčius pasididiname, akcizus užsidedame. Viskas taip ir susideda. Svarbiausia, kad augtų mūsų pajamos“, – sakė jis.