„Ryškiausia reakcija fiksuojama naftos kainoje. Iš pradžių ji į viršų šovė labai stipriai, apie 10 proc. Šiuo metu rinka vertina, kad gal konfliktas nebėra toks baisus ir kaina atslūgo į 5,5 proc. augimą lyginant su vakar.
Žinoma, pakankamai didelė eskalacija, neapibrėžtumas. Neaišku, kiek tai gali paveikti naftos tiekimo grandines, todėl ta reakcija naftos tiekimo kainoje ir yra aštri“, – kalbėjo jis.
Kaip pridūrė, bendrai rinkoje dabar vyrauja „rizikos nusimetimo sentimentas“.
„Akcijų rinkų ateities sandoriai rodo apie kritimą, kai atsidarys biržos. Aukso kaina šiek tiek kyla, o palūkanos – kiek mažėja“ – vardijo ekonomistas.
Tai, anot jo, reiškia, kad investuotojai prioritetą po įvykių teikia saugioms investicjoms.
„Jie dabar stengiasi susimažinti riziką, ypatingai, prieš savaitgalį, kada rinkos bus uždarytos ir jai eskaluosis situacija“, – teigė jis.
V.Šimkus aiškino, kad tai – įprasta reakcija nutikus vienam ar kitam netikėtam įvykiui.
„Didžiausias pokytis ir stebimas naftos kainoje. Ji turi įtakos ir vartotojų kainoms. <...> Dabar, jei naftos kainos reikšmingai padidėtų ne trumpam, o ilgesniam laikui, gabūt mes turėtume ir situaciją, kad centriniai bankai vėl susirūpintų dėl infliacijos, o tai galėtų pakeisti ir palūkanų trajektoriją“, – teigė jis.
Nerimas dėl itin svarbaus laivybos kelio
Nerimastingų nuotaikų penktadienį netrūko ir užsienio žiniasklaidoje.
Kaip skelbia BBC, prekybininkai šiuo metu nerimauja, kad paaštrėjęs konfliktas tarp Irano ir Izraelio gali sutrikdyti tiekimą iš šio energijos ištekliais turtingo regiono, todėl artimiausiomis dienomis situacija bus stebima itin akylai.
Jei būtų taikomasi į Hormūzo sąsiauryje esančią laivybą ar infrastruktūrą, sutriktų milijonus barelių per dieną siekiantis naftos tiekimas.
Tai laikoma kraštutiniu scenarijumu, mat Hormūzo sąsiauris yra vienas iš svarbiausių laivybos kelių pasaulyje, per jį gabenama apie penktadalis pasaulio naftos.
Pasekmes netrukus galime išvysti degalinių švieslentėse
Su minimomis rizikomis sutiko ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Karinio konflikto akivaizdoje, anot ekonomistės, strategiškai svarbi yra ir Irano geografinė padėtis, nes karo atveju galimi reikšmingi naftos ir dujų logistikos sutrikimai. Ypač – per Hormūzo sąsiaurį.
„Iranui nusprendus per šį sąsiaurį apriboti energetikos nešėjų transportą iš kertinių Persijos įlankos naftos eksporto uostų, grėstų rimtu naftos kainų šoku. Nestabilumas regione paveiktų ir gamtinių dujų tiekimą, pavyzdžiui, Kataro eksportą, kuris ypač aktualus Europai“, – žiniasklaidai išplatintame komentare teigė ekonomistė.
Jos teigimu, ši nauja geopolitinė eskalacija įplieskia dar vieną neapibrėžtumo židinį geoekonominiame žemėlapyje dėl reikšmingo Irano vaidmens tiek naftos gavybos rinkoje, tiek šios žaliavos logistikoje.
„Reikšmingai supurtytos energetikos nešėjų ir naftos rinkos. Brent rūšies naftos kaina buvo pašokusi net 13 proc. pramušė 70 $/barelį ribą.
Nenuostabu, Iranas yra viena svarbiausių naftą išgaunančių šalių ir rinkos dalyviai nerimauja, kad konfliktas gali sukelti šios žaliavos pasiūlos sutrikimus ir išbalansuoti rinką. Remiantis JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, Iranas pagamina apie 4 proc. pasaulio naftos. 2023 m. Irano naftos gavyba siekė 3,99 mln. barelių per dieną“, – žiniasklaidai išplatintame komentare teigė ekonomistė.
Izraelio ataka, į kurią Iranas jau dronais pradėjo žadėtą skausmingą atsaką, I.Genytės-Pikčienės manymu, gali įsiplieksti į labai rimtą plataus masto karą.
„Kol kas neaišku, ar neteks JAV įsikišti ginant savo interesus ir personalą regione. Sunku vertinti, kokia bus artimesnius ryšius su Iranu mezgusių Rusijos ir Kinijos pozicija. Taigi, erdvės įvairiems šio konflikto platesnės eskalacijos scenarijams yra labai daug.
Nenuostabu, kad finansų rinkų dalyviai į tai reaguoja jautriai. <...> Pasaulio ekonomikai naftos rinkos ir iškastinio kuro svarba išlieka per didelė. Naftos rinka neefektyvi, OPEC+ kartelis vienija ir didelės geopolitinės rizikos valstybes. O toms rizikoms, kaip šįkart, pasireiškus, naftos ir kitų energetikos nešėjų kainų šokas nuvilnija plačiai per viso pasaulio ekonomiką ir skverbiasi į kone visas pridėtinės vertės grandines. Tai keičia šalių infliacijos ir ekonominės raidos trajektorijas, skurdina gyventojus, išbalansuoja įmonių veiklos planus bei kartais, įsisukus spiraliniams infliacijos procesams, priverčia sureaguoti ir pinigų politikos formuotojus“, – paaiškino ekonomistė.
Jei konfliktas neslops, anot I.Genytės-Pikčienės, tikėtina, kad netrukus naftos rinkos dirglumas ir jį įskaičiavusi naftos kaina atsispindėti degalinių švieslentėse.