Lietuva su smulkiausiais pinigais atsisveikina sėkmingai: per mėnesį nuo gegužės 1 d. į centrinį banką sugrįžo 11,2 milijono 1 ir 2 centų monetų, arba dešimt kartų daugiau nei anksčiau.

Tai lėmė atsiskaitymo grynaisiais pinigais pokyčiai – nuo paskutinio pavasario mėnesio mokant jais suma apvalinama iki artimiausio nulio, 5 arba 10 centų.

Jokio sukrėtimo neįvyko, o piktinosi gal tik tie, kurie dėl apvalinimo turėjo mokėti už prekes vienu ar dviem centais daugiau.

Tiesa, tai negalioja atsiskaitant mokėjimo kortelėmis ar kitais būdais – tik grynaisiais pinigais.

[[ge:lrytas:lrytas:37814785]][[ge:lrytas:lrytas:38027643]][[ge:lrytas:lrytas:37918037]]

Pastarųjų populiarumas traukiasi, nors ir pamažu. Remiantis Europos centrinio banko duomenimis, tik 25 proc. Lietuvos gyventojų teikia pirmenybę atsiskaitymui grynaisiais pinigais. Mokėti kortele arba kitais būdais (išmaniuoju telefonu arba laikrodžiu) linkę 50 proc. šalies piliečių, dar ketvirtadaliui nėra svarbu, koks siūlomas mokėjimo būdas.

Galima palyginti su kitomis šalimis. Antai Austrijoje atsiskaityti grynaisiais linkę net 38 proc. žmonių, Airijoje – 29 proc., Vokietijoje – 28 proc. Mažiausiai tokių buvo Suomijoje (vos 10 proc.), Liuksemburge (13 proc.) ir Belgijoje bei Prancūzijoje (po 15 proc.).

Lietuvos banko pernykštė apklausa rodė šiek tiek kitokius rezultatus, bet tendencija panaši: 62 proc. gyventojų renkasi atsiskaitymą mokėjimo kortele, išmaniaisiais įrenginiais ar pavedimu, likusi dalis – banknotais ir monetomis.

Apskritai mokėjimo paslaugų teikėjų produktais pernai naudojosi net 96 proc. apklaustųjų (2023 m. – 91 proc.).

Grynieji pinigai bent jau artimiausiais dešimtmečiais tikrai neišnyks. Juolab esant tokiai geopolitinei situacijai atitinkamą sumą jais net ir pravartu turėti, bent jau mūsų regione.

Vis dėlto elektroniniai atsiskaitymai neišvengiamai ims vis labiau dominuoti. Juolab kad toks būdas yra itin parankus valstybėms kovojant su šešėline ekonomika.

Kaip parodė Ekonominės politikos tyrimų centro ataskaita, menkai grynaisiais besinaudojančiose Belgijoje ar Suomijoje šešėliui tenka atitinkamai 5 ir 10 proc. visos ekonomikos. Lietuvoje – apie 20 proc.

Mūsų šalyje kone kiekvienas mėginimas pažaboti šešėlinį verslą sulaukia rimto pasipriešinimo.

Antai iki gegužės buvo privaloma visiems prekybininkams pradėti naudoti naujos kartos kasos aparatus, kurie apie bet kokias operacijas (grynaisiais ar kortelėmis) realiuoju laiku arba dukart per parą teiktų informaciją į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemą.

Prasidėjus raudoms, kad tokie aparatai per brangūs (nors jie kainuoja net mažiau nei išmanusis telefonas), dalis smulkiausių prekybininkų nei jų įsigijo, nei atnaujino jau turimus, nors tokia galimybė irgi egzistuoja. Todėl VMI neliko nieko kito, kaip išplatinti pranešimą, kad baudos nebus skiriamos iki pat metų pabaigos.

Šitokios naujovės iš tiesų padėtų sumažinti šešėlinio verslo įtaką, nors ir ne iš karto – kaip ir draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais nuo 5 tūkstančių eurų. Dar prieš jį įvedant kai kas kalbėjo, kad žmonėms tai sukels nepatogumų, o dalis verslininkų bankrutuos.

Pavyzdžiui, naudotų automobilių prekeiviai, kurių versle grynieji anksčiau būdavo kone nepamainomi.

Reikia sutikti, kad nemažai jų neteko užsakymų, tačiau ne dėl valdžios sprendimų, o dėl pasikeitusios situacijos rinkoje: oficialūs automobilių gamintojų atstovai vienas po kito pradėjo steigti salonus, kuriuose prekiaujama naudotomis transporto priemonėmis.

Ten atsiskaitoma visiškai legaliai ir dar suteikiama garantija, todėl eiliniai „turgininkai“ tiesiog nebegali pasivaržyti dėl pirkėjų dėmesio.

Esant tokiai situacijai atrodo keistoka, kad iki šiol kurpiami siūlymai, kaip padidinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą. Pavasarį tokį projektą Seime pristatė R.Žemaitaitis. Jo nuomone, toks mokėjimo būdas turėtų galioti atsiskaitant iki 15 tūkst. eurų.

„Visuomenė vis dar yra labai prisirišusi prie grynųjų pinigų ir tas prisirišimas vis didėja“, – aiškinamajame rašte tvirtino parlamentaras, matyt, nelabai skaitęs visai kitokias tendencijas rodančius apklausų duomenis.

Toks politiko siūlymas visiškai nesutapo su Europos Parlamento ir Europos Tarybos pernykščiu reglamentu, kuriame teigiama, kad prekėmis prekiaujantys ar paslaugas teikiantys asmenys gali priimti arba atlikti atsiskaitymus grynaisiais, kurių suma nėra didesnė nei 10 tūkst. eurų.

Todėl netrukus R.Žemaitaitis paskelbė nusileisiantis ir siūlysiantis įteisinti būtent tokią ribą.

Tiesa, socialdemokratas A.Sysas neliko skolingas ir įregistravo pasiūlymą, mažinantį atsiskaitymo grynaisiais pinigais dydį nuo 5 tūkst. iki 3 tūkst. eurų.

Visa tai, suprantama, tėra politiniai žaidimai, kurių tikslas yra arba įsiteikti nedidelei rinkėjų grupei, arba paerzinti oponentus.

Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad grynieji pinigai tampa ne itin patogūs vartotojams dėl apribojimų, kiek jų be papildomų mokesčių galima pasiimti bankomatuose, o bankams – dėl didesnių aptarnavimo sąnaudų.

O prekybininkams tiesiog privaloma pateikti visus įmanomus atsiskaitymo būdus.

Kaip parodė Lietuvos banko apklausa, apie trečdalį gyventojų susiduria su kliūtimis norėdami atsiskaityti taip, kaip jiems patinka, o pernai 5 proc. jų dėl to tiesiog nepirko norimos prekės. Netektos pajamos iš kiekvieno kliento siekė apie 30 eurų.

Iš didelio debesies – mažai lietaus: centų atsisakymas kainas koregavo, tačiau sukrėtimo išvengta