Socialiniuose tinkluose plinta žinomos visuomeninkės pasidalintas įrašas apie uogų „laimikį“ Palangoje – už kilogramą braškių bei kilogramą trešnių – kone 30 eurų.
„Aš labai stengiuosi niekuo nesistebėti, priimti taip, kaip yra, bet... Bet kartais vistiek nustembu.
Du indeliai uogų 29 eurai. Kunigiškės, Lietuva. Kiek reikia uždirbti, norint paprastai, tvarkingai ir oriai gyventi Lietuvoje? Papildau. Indeliai buvo pilni kai pirkom, po 1kg. Čia jau nuvalyti. Papildau dar kartą, nes žiū, daug neabejingų kodėl aš tokias branges uogas perku ir verkiu. Tai aš neverkiu, tik faktą konstatuoju. Ir aš jų nepirkau, tik valgiau, pavaišino“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė knygų autorė bei visuomenės veikėja Birutė Jakučionytė.
Turgavietėje perpus pigiau
Tiesa, tokiomis kainomis stebisi ne tik pirkėjai, tačiau net ir dalis prekiautojų. Visgi, anot jų, prieš perkant visada reikėtų įvertinti, ar konkreti prekė tikrai verta būtent tokios vertės, ar visgi į kainą įskaičiuoti ir kiti dalykai.
„Kunigiškės yra tokia vieta, kur žmonės iš Vilniaus, Kauno ir kitų didžiųjų miestų yra susipirkę gerus namus, atvažiuoja tik savaitgaliais. Tiems, kas ten prekiauja, nelieka nieko kito, kaip tik pardavinėti brangiau, tai yra verslas. Bet žmonės patys kalti, kad perka. Nepirktų ir būtų gerai“, – naujienų portalui Lrytas kalbėjo Palangos turgavietės UAB „Palangos klevas“ direktorė Inga Galdikienė.
Norintiems sutaupyti pašnekovė patarė dviračiais atminti į Palangos turgavietę – čia uogų kainos nekilo nuo praėjusių metų.
„Tikrų lietuviškų braškių prekyba dar tik prasideda, nes uogos tik dabar pradeda nokti. Kilogramas tikrų skanių braškių pas mus kainuoja nuo 7 iki 9 eurų už kilogramą, galėsite paragauti ir išsirinkti skaniausias“, – įvardijo turgavietės vadovė.
Stebėtis nereikėtų
Pasak Vilniaus universiteto (VU) docento, ekonomisto Algirdo Bartkaus, tai, kad maisto kainos nuolat auga, mūsų stebinti jau nebeturėtų. Pasak jo, tikėtis, kad maistas kada nors dar bus toks pigus kaip anksčiau, yra mažų mažiausiai naivu, jis visada brangs.
„Pagrindinė jėga, kuri šiuos kaštus varo į priekį, yra gyventojų skaičiaus augimas. Gyventojų poreikiai auga, tačiau gamyba taip greitai prisitaikyti nespėja“, – naujienų portalui Lrytas kalbėjo A.Bartkus.
Jo teigimu, statistika byloja, kad Lietuvoje šiemet gegužę, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, fiksuotas 3,7 proc. kainų augimas.
„Daugokai. Nekenksmingu laikome prieaugį iki dviejų procentų. Tačiau galime save paguosti tuo, kad pas kaimynus situacija dar prastesnė, štai, pavyzdžiui, Latvijoje šis prieaugis siekia 6,2 proc.“, – skaičius įvertino ekonomistas.
Vaisių kainos, kaip įvardijo pašnekovas, Lietuvoje, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 7,2 proc. Tiesa, vaisiai gegužę visada būna kiek brangesni nei įprastai, nes šviežias derlius dar tik pradedamas nuimti, o paklausa smarkiai išauga.
„Birželį, liepą ir rugpjūtį vaisiai atpinga, jei lyginsime su gegužės mėnesiu. Tačiau nereikia tikėtis, kad jie bus pigesni nei pernai“, – prognozavo A.Bartkus.
Lietuviškumo mokestis
Tiesa, paaiškinti, kodėl lietuviškos uogos šiuo laikotarpiu kainuoja kelias dešimtis eurų galima ir dar vienu aspektu – noru valgyti vietinę produkciją.
„Visame pasaulyje egzistuoja toks žmonių polinkis pirkti vietinį produktą, pavyzdžiui, latviai mėgsta pirkti viską, kas latviška, lenkai – lenkišką. Mes nesame išimtis“, – pabrėžė A.Bartkus.
Pagrindinis Europos sodas ir daržas, pasak VU docento, šiuo metu yra Ispanija, lietuviškas derlius dėl klimato sąlygų šiek tiek vėluoja.
Ekonomisto teigimu, Lietuvos augintojai galbūt ir galėtų savo produkciją pardavinėti už panašią, kaip ispaniška, kainą, tačiau dažnu atveju kyla noras iš pirkėjo paparašyti šiek tiek daugiau, tad vos užderėjus pirmajam derliui augintojai neatsispiria pagundai savo produkciją siūlyti už didesnę kainą.
„Tiesa, jei derliaus būtų tiek, kad jo augintojai neturėtų kur dėti, parduotų, turbūt, net pigiau, nei kainuoja ispaniškos braškės“, – spėjo pašnekovas.