Ką amatininkai čia siūlė, kiek prašė ir kokį uždarbį suskaičiavo?
Jei pabūgote lietaus ir į pajūrį nusprendė nevykti, nosies nenukabinkite – atsakymus į šiuos klausimus turi naujienų portalo Lrytas komanda, Joninių išvakarėse apsilankiusi Šventojoje.
Atvyko prekiauti arbatomis, bet pradėjo pinti vainikus
Tik įėjus į Jūros gatvėje nusidriekusią mugę dėmesį patraukė nuotaikinga, vainiku pasidabinusi, o dar vieną rankose ir pati pynusi moteriškė, apsupta būrelio smalsuolių.
Ji pasakojo, kad dienos eigoje vainikų kaina kito – iš pradžių prašė po 5 Eur už vieną, kiek vėliau jau ir po 8 Eur, o kai kuriems vainikus tiesiog dovanojo.
Kadangi Joninių išvakarėse norinčių pasidabinti vainiku greta moters netrūko, kai kuriems jų teko ir patiems pasiraitoti rankoves – prekeivė pasakojo praeivius ir pati pamokiusi pinti.
O įdomiausia tai, kad ji pati į mugę atvažiavo visai ne vainikais prekiauti.
„Aš prekiauju arbatom, o dabar jau suprakaitavusi pinu.
Iš tikrųjų klientai ekspromtu man prastūmė šitą verslą. Trys sesės seneliui norėjo nupinti vainiką – taip viskas čia ir prasidėjo. Pavyko mums ir išmokti, ir nupinti. 40 kilometrų apvažiavau tų gėlių ieškodama“, – su šypsena veide pasakojo prekybininkė iš Kintų.
Kaip paaiškėjo, per dieną moteris nupynė apie 25 vainikus. Jei būtų žinojusi, kad žmonėms jų taip reikės – būtų pasiruošusi nupinti ir daugiau.
Tiesa, stebint šį vaizdelį iškilo klausimas. O kas gi prekiauja arbatomis, išdėliotomis ant moters prekystalio?
„Atvažiavau su šeima – yra, kas prekiauja. Turime spalvotas meškinės dedešvos arbatas – tai yra senovinė lietuvių darželio gėlė, kuri buvo išnykusi, bet per 8 metus apsėklinau visą Lietuvą. Dalinau sėklas, daigus, pardavinėjau ir ji atgijo“, – pasakojo moteris.
Rankų darbą keičia perparduodamos prekės
Mugės lankytojai galėjo pasipuošti ne tik vainiku – sutikome ne vieną prekeivį, siūlantį įvairiausius papuošalus.
O štai viena prekeivių pardavinėjo rankų darbo juvelyriką – akį ypač traukė gintariniai auskarai.
Pastarųjų kainos skirtingos – galima įsigyti ir už 17 Eur, ir už 25 Eur. Tiesa, reali jų kaina, kaip pasakojo iš Kretingos atvykusi prekeivė, turėtų būti bent dukart didesnė.
„Jie yra vieninteliai pasaulyje – užima daug laiko, kol sukomponuoji, kad nepasikartotų toks pat. Be to, čia naudojamas nerūdijantis plienas – labai tvirtas metalas, su kuriuo sunku dirbti, nagai lūžinėja.
O žmonės nori pirkti ne gaminį – jie nori pirkti kainą. Yra tokių pirkėjų, kurie supranta, bet reikia jų išlaukti“, – neslėpė prekeivė.
Moteris pastebėjo ir kitą tendenciją – mugių pasirinkimui vis didėjant, nuo to nukenčia prekybininkai, kurie lankosi tik vienoje ar kitoje mugėje.
„Prekyba yra prastesnė, nes žmonės galvoja, kad ir kitą savaitgalį bus mugė. Yra, kas keliauja po visas muges, bet manęs, pavyzdžiui, kitoje jau nebus“, – pasakojo prekeivė.
Tačiau tai – ne vienintelė priežastis, dėl kurios pašnekovė mano pastebėjusi mažėjantį uždarbį.
„Iš savo amato sunku uždirbti, nes kyla kainos, o žmonės mažiau perka. Kas atsitinka – atsiranda labai daug perpardavinėtojų, jie prekiauja mažomis kainomis. Šioje mugėje tokių buvo ypač daug, o žmogus kartais tikrai neatsikiria, ar gaminys yra rankų darbo, ar nupirktas ir perparduodamas“, – atviravo moteris.
Kadangi iššūkių nemažai, kretingiškė sako prieš važiuojant į mugę rimtai įvertinanti ir kelionės išlaidas.
„Dėl to aš čia ir esu, nes nekainuoja tolima kelionė ir apartamentai. Renkuosi jau ir pagal tai“, – atviravo ji.
Uždirbo mėnesio dydžio atlyginimą
Vertinantys rankų darbą šioje mugėje galėjo rasti ir kitokių gaminių – pavyzdžiui, žvakių, spintų ar namų kvapų iš natūralių medžiagų.
Kaip pasakojo prekeivė iš Telšių, susidomėjimas šiomis prekėmis šiemet išties nemenkas.
„Šie metai nustebino, nes mugė buvo geresnė nei pernai ar užpernai. Manau, kad yra žinomumas – kai pradedi prekiauti pirmais metais, mažai, kas atranda. Praeina vieni, antri, treti metai ir žmonės jau net nebeklausia. Žino, kokį kvapą pasiimti“, – mintimis dalijosi telšiškė.
Kaip buvo matyti, ant prekystalio išdėliotos žvakės, priklausomai nuo jų dydžio, kainavo po 7, 11 ar 12 Eur. Prekeivė pasakojo gaminių kainų nekėlusi jau trečius metus.
„Žaliavų kainos kyla, bet stengiamės išlaviruoti. Kadangi perkam ne po kilogramą, o dideliais kiekiais, tai žvakės savikaina pakyla tik centais“, – neslėpė moteris.
Nors kai kurie prekeiviai skundėsi blogu oru, telšiškė pastebėjo, kad šis – netgi privalumas, jei mugė vyksta kurortiniame mieste.
„Prie jūros šalta – kopose žmonės negulės. Jie vaikščios, vieną sykį pačiupinės, pauostys, kitą dieną ateis nusipirkti“, – svarstė pašnekovė.
Ji skaičiavo, kad baigiantis trečiajai Šventojoje vykstančios mugės dienai jau buvo uždirbusi mėnesio atlyginimą siekiančią sumą. Vis tik ji atkreipė dėmesį, kad ir patiems prekybininkams mugės atsieina nemažai.
„Mugės vietos yra gan nepigios. Tarkime, Palangoje sumokėjome 260 Eur. Čia pigiau – 90 Eur. Dar skaičiuoji ir atvažiavimą, nakvynę, jei negrįžti namo.
Dideli kaštai, o jei surinksi 300-400 Eur, tai bus savanoriška veikla. Bet džiaugiuosi tuo, kad bent jau mums kiekvienais metais rezultatas gerėja“, – neslėpė moteris.
Kainą leidžia sugalvoti pirkėjui
Jei jau pasipuošėte vainiku ar auskarais, tokį reginį verta ir įamžinti. O tai lankytojai galėjo padaryti užsukę pas mugėje šaržus piešiančią Šventosios gyventoją.
Kaip paaiškėjo, tuo moteris užsiima jau 25-erius metus.
„Ateina žmonės, sako, jūs mane piešėte vaikystėje – nupieškite dabar mano vaikus“, – pasakojo moteris.
Kiek pagalvojusi ji nutarė, kad pirmadienį išvis nupiešė apie 20 šaržų. Paklausta, kiek laiko trunka nupiešti vieną tokį, Šventosios gyventoja šyptelėjo – priklauso nuo to, kiek pati kalba.
„Jei mažai šneku, tai 5 minutės, bet galima ir per 50 minučių“, – juokėsi pašnekovė.
Įdomu tai, kad šaržo kainą moteris leidžia sugalvoti pačiam pirkėjui. Sako, žmonės įprastai palieka nuo 5 iki 25 eur. Todėl niekad nežinia, kiek pavyks užsidirbti.
Tiesa, nors moteris pastebėjo, kad lankytojų Joninių mugėje šiemet kur kas mažiau, jai tai – visai ne bėda.
„Būtent šiais metais mugė labai patiko todėl, kad nedaug žmonių. Jie visi lėtai vaikščiojantys ir besidomintys, o būna metų, kai atvyksta labai daug žmonių, kurie praeina nieko nematydami“, – šių metų mugę įvertino šaržus kurianti moteris.
Kas tikėjosi parduoti daugiau, o kas grįš beveik tuščiomis
O ką daryti vaikščiojusiems gurgiančiais pilvais? Tai iš tiesų ne bėda, mat, kaip ir kiekvienoje mugėje, taip ir šioje – išalkusiems išeičių čia buvo pilna.
Viena tokių – galimybė paskanauti iš elnienos gamintų dešrų ar konservų.
Pavyzdžiui, 240 g vytintos elnienos dešros mugėje kainavo 7 Eur. Už didesnį kiekį – 500 g – prašyta 15 Eur.
Tiesa, šiais gaminiais prekiaujanti Plungės rajono gyventoja patikino, kad pirmadienis buvo paskutinė diena mugėje. Nors ji tęsiasi ir antradienį, dėl prastų oro sąlygų moteris nutarė vykti namo.
O galbūt nemotyvavo ir per mugę surinktas uždarbis.
„Sumom neįvardysiu, bet tikėjomės parduoti daugiau. Kas prekiauja striukėmis, liemenėmis, jie džiaugiasi, nes oras šaltas“, – svarstė moteris.
Vis tik nebūtinai džiaugėsi tik tie, kurie pardavinėjo šiltesnius rūbus. Visai netoliese liofilizuotus skanumynus siūliusių prekeivių prekystalis pirmadienį vakare jau buvo beveik tuščias. Paaiškėjo, kad beveik viską pardavė, todėl nesulaukę ketvirtosios mugės dienos jau ruošėsi vykti namo į Joniškio rajoną.
Dienai baigiantis čia dar pavyko aptikti kelis indelius liofilizuotų kanelių iš natūralių vaisių – 50 g indelis buvo parduodamas už 10,5 Eur.
Taip pat liko ir keletas liofilizuotų pabarstukų indelių, kuriuose – pomidoriukai, meškinis česnakas, svogūnas, krapai ir paprika. Už tokį 24 g indelį prašyta 7,9 Eur. O už 25 g indelį liofilizuotų obuolių ir aviečių – 8 Eur.
„Čia tik likučiai, išvažiuojam beveik tuščiais krepšiais. Dabar negalim pasakyti, kiek uždirbom – grįšim namo ir suskaičiuosim. Bet išvažiuojam užsidirbę, patenkinti, atvažiuosim ir dar“, – sugrįžti žadėjo prekeiviai.