Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) sprogsta nuo užgriuvusių prašymų įteisinti neregistruotus gėlo požeminio vandens gręžinius. Tam skirtas laikas pratęstas, tačiau didelis ir naujų gręžinių poreikis. O jų kainos tebekyla.

Vietoj poros šimtų prašymų įteisinti neregistruotus, seniai naudojamus požeminio vandens gręžinius, kuriuos per mėnesį pernai gaudavo LGT, šį pavasarį užplūdo jų tvanas.

Kovo mėnesį tarnyba sulaukė apie 2700, balandį – apie 5280, gegužę – dar apie 4200 tokių paraiškų.

Pasak LGT vyriausiosios specialistės Irenos Balčiūnaitės, paraiškų skaičius išaugo artėjant teisės aktų numatyto termino pabaigai.

[[ge:lrytas:lrytas:38343907]]

Pasirūpinti gręžinių įteisinimu žmonės laiko turėjo nuo 2022-ųjų rudens iki šių metų balandžio 30 dienos. Ir, kaip įprasta, subruzdo paskutinę akimirką.

Tad šiemet nuo sausio iki birželio vidurio LGT sulaukė kone 13,1 tūkst. paraiškų. Pernai spalį–gruodį jų buvo gauta 537.

„Jeigu žmonės, kurie turi neregistruotus gręžinius, į savo savivaldybę dėl pritarimo juos naudoti kreipėsi iki šių metų gegužės 1 dienos, iš jos gautą sutikimą ir kitus nurodytus dokumentus gali pateikti LGT. Šie gręžiniai dar bus įsiteisinti“, – kalbėjo I.Balčiūnaitė.

Bet žmonėms, kurie nepasivargino to padaryti, dėl teisės aktų pažeidimų jau gresia baudos.

[[ge:lrytas:lrytas:37981453]][[ge:lrytas:lrytas:38160805]][[ge:lrytas:lrytas:38230109]]

Gali būti, kad Seimas dar suspės joms užbėgti už akių, jeigu tik priims įstatymo pataisas, numatančias, kad įteisinimo procedūroms skirtas laikas bus pratęstas iki 2027-ųjų gegužės pabaigos.

Kainą nulemia gylis

Tačiau ir naujų giluminių gręžinių poreikis niekur nedingo.

LGT duomenimis, per 2023-iuosius buvo registruota 4814 naujų gręžinių, pernai – 4054, šįmet iki birželio vidurio – 1524.

Giluminiai gręžiniai yra vienintelis pasirinkimas žmonėms, į kurių gyvenamas teritorijas vandentvarkos įmonės neplanuoja įkelti kojos – neketina tiesti nei centralizuoto vandentiekio, nei nuotekų surinkimo trasų.

„Buvo gaila žmonių, – taip kalba apie požeminio vandens gręžinių poreikį pasisuko su įmonės „Grežiniai“ darbuotoju. – Vilniuje, Dvarčionių soduose, išgręžėme gręžinį gana pasiturinčiam gyventojui. Jo gylis siekė vos 25 metrus.

Pastarojo būstas buvo aukštoje vietoje, ant kalno. Šiek tiek žemiau, pakalnėje, gyvenanti daugiavaikė šeima taip pat užsisakė mūsų paslaugas. Ji manė, kad iki vandens prisikasime dar greičiau nei pas kaimyną.

Tačiau tas gręžinys ir mums, ir žmonėms kainavo daug nervų. Gręždami pasiekėme 50 metrų gylį, o vandens dar nėra.

Grąžtas sminga dar gilyn, jau ir 70 metrų, ir visas šimtas, o vandens – nė kvapo. Šeimininkas ėmė drebėti iš įsiūčio manydamas, kad mes krečiame tokius žiaurius pokštus ir sukčiaujame.

Bet gamtos juk neapgausi. Toje vietoje požeminis vanduo buvo labai giliai, o juk kiekvienas metras žmogui – pinigai.“

Pasak bendrovės „Grežiniai“ komercijos direktoriaus Andžejaus Sivinskio, didžiausią įtaką gręžinių kainoms daro būtent jų gylis, o kiekvienam metrui taikomas 38,72 euro (su pridėtinės vertės mokesčiu – PVM) įkainis.

Paklausa – didžiulė

„Gręžinių paklausa šiuo metu yra didelė, nes jai įtaką daro būsto rinka. Kadangi šiuo metu statoma daug individualių namų, mes irgi darbų stygiumi nesiskundžiame. Per savaitę įvairiose Lietuvos vietose išgręžiame po 30–40 gręžinių.

Dirbame jau trečią dešimtį metų, tad natūralu, kad daugiausia – apie 80 proc. – skambučių sulaukiame iš pažįstamų žmonių – statybos darbų vadovų“, – sakė A.Sivinskis.

Anot jo, „Grežiniai“ yra didelė įmonė, tad jai lengviau išlaikyti nekintančias paslaugų kainas.

„Smulkesniam verslui tai padaryti sunkiau. Nors dauguma gręžinių įrengimo įmonių taiko tą patį metro įkainį, galutinei sąmatai įtakos turi ir atstumas nuo įmonės bazės iki objekto, ir kiti darbai, tarkim, 100 eurų kainuoja paruošiamieji gręžinio darbai, 150 eurų – gręžinio pasas.

Pavyzdžiui, neseniai gręžėme Švenčionių rajone, vien technikos nugabenimas kainavo 250 eurų. Tas žmogus buvo įvarytas į kampą. Vandens šulinyje – nė pėdsako, o nuo Vilniaus iki jo namų – apie 100 kilometrų.

Įmonės, kurios daug darbų turi sostinėje, nesivargino važiuoti tokio atstumo.

Kadangi turime septynias gręžimo mašinas, dirbti mums paprasčiau“, – kalbėjo A.Sivinskis.

Gręžinių poreikis didėja

Anot mažosios bendrijos „VND projektai“ vadovo Valento Bačiulio, klimato kaita – vis dažnėjančios Lietuvoje sausros, kurios išdžiovina gruntinio vandens šulinius, didina ne tik giluminių gręžinių poreikį, bet ir jų kainas.

„Žmonės masiškai užsisako ir gręžinius, neretai kartu ir biologinio valymo įrenginius.

Visa tai brangsta, tačiau juk ir gruntinio vandens šulinių kasimas pabrango.

Nėra tokios srities, kurią kylančios kainos būtų aplenkusios. Kasimo technika pabrango, darbo jėga ir degalai – taip pat.

Vien per pastaruosius metus gręžinių įrengimo sąnaudos padidėjo maždaug 5–10 proc.“, – sakė V.Bačiulis.

Skaičiuojama, kad šiuo metu 75 merų gylio gręžiniui įrengti reikia apie 7300 eurų (be PVM). Iš jų vien gręžimas ir vandentiekio vamzdžių suleidimas į gręžinį kainuoja apie 3800 eurų.

Likusią sąmatos dalį sudaro trasos iki namo iškasimas, gręžinio prijungimas, vandens siurblys, dažnio keitiklis, įvairios detalės ir įranga.

Prieš aštuonerius metus kainos buvo menkesnės. Pavyzdžiui, 50 metrų gylio gręžinio įrengimas kainavo apie 4250 eurų, iš jų gręžimas ir vamzdžių suleidimas – apie 1320 eurų. Tuo metu gręžinio metro įkainis sukosi apie 32–33 eurus (su PVM).

Žmonės bijo mokesčių

Dirbdamas vandentvarkos srityje V.Bačiulis regi ir nemenką žmonių susirūpinimą dėl senųjų giluminių gręžinių legalizavimo.

„Laikas gręžiniams legalizuoti, tikėtina, bus pratęstas, bet kai kurie žmonės vis dar svarsto, ar gręžinius įteisinti. Jie būgštauja dėl galinčio atsirasti gėlo požeminio vandens mokesčio, taikomo visiems vartotojams.

Neįmanoma numanyti, kokius mokesčius valdžia dar gali įvesti, tačiau dabar įteisinti gręžinius tikrai nėra sunku. Tereikia Geologijos tarnybai pateikti būtinus dokumentus naudojantis elektronine sistema arba nusiųsti elektroniniu paštu. Vienkartinė įmoka už visa tai sudaro 15 eurų, o gręžinio pasas išduodamas nemokamai“, – teigė V.Bačiulis.

Šiuo metu individualių namų savininkai papildomai už gręžinio vandenį nemoka jokių mokesčių. Pasirūpinti leidimu požeminiam vandeniui naudoti tenka tuomet, kai vanduo naudojamas komerciniais tikslais arba žemės ūkyje. Tokiais atvejais įmokos dydis priklauso nuo sunaudojamo jo kiekio, pavyzdžiui, už 10 kubinių metrų per parą (skaičiuojant metinį vidurkį) mokama 50 eurų vienkartinė įmoka.

Tuomet, kai vandens sunaudojama iki 100 kubinių metrų per parą, vienkartinė įmoka siekia 500 eurų. Sunaudojantiems daugiau nei 100 kubinių metrų vandens per parą vienkartinė įmoka siekia 5 tūkst. eurų.

Numatytos baudos – palyginti solidžios

Kodėl apskritai atsirado būtinybė įteisinti gręžinius? Aplinkos ministerija teigė, kad būtina Lietuvoje apie juos turėti išsamią informaciją.

„Tikslūs duomenys leidžia vertinti požeminio vandens išteklius, stebėti jų pokyčius ir apsaugoti nuo pernaudojimo ar taršos. Gręžinių registras padeda kontroliuoti nelegalią veiklą ir užtikrinti, kad visi gręžiniai atitiktų techninius ir aplinkosauginius reikalavimus“, – paaiškino Aplinkos ministerija

Ši informacija taip pat būtina teritorijoms planuoti, ypač urbanizuotose ar hidrogeologiškai jautriose vietovėse.

Be to, duomenys apie gręžinius reikalingi valstybei vykdant tarptautinius įsipareigojimus ir Europos Sąjungai teikiant ataskaitas apie požeminio vandens būklę.

Į klausimą, kokios sankcijos gresia žmonėms, kurie taip ir nepateikė prašymų gręžiniams įteisinti iki nurodytos datos, ministerija atsakė: „Pasibaigė trejų metų terminas, kai asmenys buvo atleisti nuo ekonominių ir teisinių sankcijų. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus jie privalėtų sumokėti paskirtą baudą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.“

Fiziniams asmenims ji siekia nuo 300 iki 800 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1700 eurų.

Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą, numatantį papildomus porą metų gręžiniams įteisinti, gegužę pateikė grupė Seimo narių. Kol kas dėl to svarstoma.

Į kampą įspraustiems gyventojams dar gresia ir baudos: jei to neatliko – gali tekti sumokėti kelis šimtus