Po svarstymo pritarta pirmąjį būstą apmokestinti mažiausiai nuo 450 tūkst. eurų jo vertės „grindų“ asmeniui, visą ne pagrindinį NT – nuo 50 tūkst. eurų vertės grindų.
Dėl konkrečių tarifų už pirmą būstą spręstų savivaldybės, juos galėtų nustatyti jie toliau paliekami 0,1–1 proc. ribose.
Nuo ateinančių metų Registrų centras pervertins ir perskaičiuos NT vertes, dėl ko pagal esamą mokesčio formatą apmokestinimas didėtų didelei daliai gyventojų – tai valdantieji įvardija kaip vieną priežasčių, kodėl būtina keisti esamą NT apmokestinimo tvarką.
R. Urbonaitė pasipiktinusi Vyriausybės nekompetencija NT reformos klausimu: čia nėra raketų mokslas
Gyventojų pajamas nuo kitų metų siūloma apmokestinti progresyviau – bendrai metinių pajamų sumai tris tarifus – 20, 25 ir 32 proc., jie priklausytų nuo to, kiek metinių vidutinių darbo užmokesčių žmogus uždirba.
Pagal naują tvarką sumuojant pajamas nebūtų įskaitomi dividendai (toliau būtų apmokestinami 15 proc.), socialinės išmokos, tačiau būtų įskaitoma individuali veikla.
Susiję straipsniai
Tarp Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų – ir prezidento iniciatyva taikyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį, kuris per metus siektų 1044 eurus, arba 87 eurus už vaiką (po mokesčių – 208,8 eurų už vaiką).
Seimas jau pritarė naujų draudimo, cukraus mokesčių įvedimui, pelno mokesčio kėlimui ir pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui naikinimui.
Mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.
Dalis pajamų iš Vyriausybės mokesčių pertvarkos bus skirta krašto apsaugai finansuoti – tam priimami Valstybės gynybos fondo įstatymo pokyčiai.