Jau nuo kitų metų kaupiantys antroje pensijų pakopoje turės galimybę pasitraukti iš sistemos ir atsiimti dalį sukauptų lėšų. Naujienų portalas Lrytas apžvelgė, ką su šiais pinigais planuoja daryti lietuviai. Atsakymų būta įvairių.

Padengs automobilio paskolą, pirks būstą

Štai Vilniuje gyvenanti Gintarė pasakojo planuojanti pasitraukti iš kaupimo, o sukauptus pinigus žada skirti automobilio paskolos dengimui. Tiesa, mergina ir toliau kaups pensijai, tik tą jau darys trečioje pakopoje.

„Sutinku, kad jeigu žmonės nekaupia savarankiškai arba turi keblumų su finansiniu raštingumu, tai išėjimas iš antros pakopos ir sukauptų finansų paleidimas eiliniams pirkiniams gali kelti grėsmių jų ateičiai.

[[ge:lrytas:lrytas:38507188]]

Aš jau ilgai laukiau, kada galėsiu pasitraukti. Pensijos kaupimu rūpinuosi savarankiškai ir noriu pati valdyti savo finansus, o ne patikėti valstybei, nes su kiekviena nauja Vyriausybe ateina ir naujos reformos pensijų kaupime. Atrodo, kad nebėra saugu ar patikima, kai valstybė reguliuoja mano finansus, nes po 4 metų gali viską pakreipti dar kitaip“, – nuogąstavimais dalijosi Gintarė.

O štai Judita teigė nesanti apsisprendusi, ar pasitrauks, tačiau jei tai darys, tai kartu su antra puse.

„Susimesim pinigus, pridėsim santaupų ir bandysim įsigyti būstą. Tikimės, kad pavyks nusipirkti naujus namus, o dabartinį butą nuomuotume ir gautais pinigais dengtume įmokas bankui.

Ar išpildysim – matysim, bet naujas namas mums leis oriai senatvėje gyventi, nes norėtume iš nuomos prisidurt prie pensijos“, – taip pat pridūrė Judita.

[[ge:lrytas:lrytas:38520174]][[ge:lrytas:lrytas:38449059]][[ge:lrytas:lrytas:38465192]]

Susitvarkys dantis

Trauktis iš kaupimo ketina ir Giedrė – ji sako, kad juodai dienai ar nenumatytiems atvejams ir taip kaupia savanoriškai, į kitą savo sąskaitą pervedant pasirinktą procentą, todėl nuo pat įtraukimo į antrą pakopą nematė jos prasmės ir poreikio.

„Labiausiai pykdė priverstinis įtraukimas, iš kurio išeiti nebuvo galima, taip pat tai, kad nesuteikta galimybė pasiimti pinigus. Bankai nebuvo suinteresuoti padėti nutraukti kaupimą ar išeiti, o tik pristabdyti. Dabar sukauptus pinigus išleisiu būtinosioms kasdienėms reikmėms“, – pasakojo Judita.

[[ge:lrytas:lrytas:38623831]]

Tuo metu Darius pasidalijo ne savo, o pardavimo paslaugų srityje dirbančio žmogaus ketinimais. Aiškėja, kad kai kuriems lėšos gali padėti atsikratyti tam tikrų kompleksų.

„Jis dirba pardavimo paslaugų srityje su klientais, daug bendrauja tiesiogiai ir kompleksuoja dėl dantų.

Sako, suprantu kaupimo svarbą, tikrai pravalgymui neimčiau, bet šiuo atveju dalį paimsiu, nes manau, kad susitvarkęs dantis pats geriau jausiuosi – nekompleksuosiu kalbėdamas, turėsiu daugiau pasitikėjimo, o tai turėtų padėti man kilti savo darbe“, – pokalbį prisiminė Darius.

O štai Rimantė pasakojo žiemą už sukauptus pinigus svajojanti vykti į Indoneziją.

„Jau laukiu, kada galėsiu atsiimti lėšas“, – neslėpė ji.

Ne visi žino, kiek yra sukaupę

Kaip matyti vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupių, kai kurie gyventojai skundžiasi, kad sukauptos sumos nėra tokios reikšmingos, jog su jomis apskritai būtų galima ką nors nuveikti.

„Atiduos apie 3 tūkst. Eur, ot, kad dideli pinigai“, – rašė vienas iš socialinio tinklo vartotojų.

„Aha, net nežinau, ką reikės daryti su visais 400 Eur“, – jam antrino kitas sistemoje kaupiantis gyventojas.

Tiesa, paaiškėjo, kad sukaupta suma kai kuriems apskritai nėra žinoma.

„Kaupiau iki 2020 m., manau, nieko gero ten nebus. Lietuvoje negyvenu, neturiu supratimo, kiek ten yra!“ – rašė viena moteris.

Nors tarp įsitraukusių į tą pačią diskusiją atsirado ir tokių, kurie teigė ir išvis neketinantys pasitraukti, didžioji dalis visgi atsakė vieningai – sukauptus pinigus skirs investicijoms. Vieni juos nukreips į trečią pakopą, kiti į akcijas, o treti – į taupyklę.

Taip pat atsirado žadančių lėšas panaudoti sveikatos išlaidoms, pradiniam būsto įnašui ar kaupti juos kitąmet mokyklą baigsiančios dukters išleistuvėms.

Ar seksime estų keliu?

Prieš priimant valdančiųjų siūlytus pokyčius, Lietuvai ne kartą buvo klijuojamas Estijos likimas.

Būtent 2021 m. pradžioje estams buvo leista pasitraukti iš sistemos ir atsiimti senatvei kauptas lėšas – pastaruoju metu Lietuvoje ne kartą kalbėta apie tai, kad dauguma vartotojų pinigus išleido vartojimui, o infliacija šalyje dėl to padidėjo keliais proc.

Vis tik kalbėdamas su naujienų portalu Lrytas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus teigė, kad tai, kas nutiko Estijoje, nebūtinai gali pasikartoti Lietuvoje.

„Žmogus vartojimui skiria tas pajamas, kurios pasižymi pastovumu – jei pajamos padidėja, bet tai yra laikinas padidėjimas, greičiausiai tokias lėšas žmogus pridės prie savo santaupų.

[[ge:lrytas:lrytas:38623913]]

Bet santaupos irgi bus nukreipiamos vartojimui, nes taupymas yra tas vartojimas, kurį mes iš šiandien perkeliame į ateitį“, – komentavo ekonomistas.

Jo manymu, vartojimui bus skirta 3 proc. nuo gyventojo atlyginimo sudaranti suma, kuri, pasitraukus iš kaupimo, keliaus nebe į antrą pakopą, o bus kas mėnesį išmokama kartu su atlyginimu.

„Tai, ką gyventojas pasiims iš antros pakopos, keliaus į taupymą. Galbūt pridės prie ilgalaikio pirkinio, pavyzdžiui, automobilio, arba nuspręs suremontuoti vasarnamį, bet į vartojimą keliaus labai maža dalis – kainoms tai neturės praktiškai jokio efekto“, – sakė A.Bartkus.

Kas keisis?

Lrytas primena, kad Seimui ir prezidentui galutinai palaiminus Vyriausybės siūlymus, kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pakopą nebelieka – sprendimą dėl dalyvavimo kaupime gyventojai galės priimti visiškai savanoriškai.

Tie, kurie iš papildomo kaupimo nori pasitraukti, tai galės padaryti per dvejų metų „langą“ – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Šie gyventojai galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, kuris nebus apmokestinamas.

Už valstybės pridėtą dalį („Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją) bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“. Kitaip tariant, ši dalis bus perkelta į pirmosios pakopos pensiją.

Pasibaigus pereinamajam pasitraukimo iš pensijų kaupimo laikotarpiui, iki pensinio amžiaus toliau liks galimybė atsiimti dalį arba visą savo sukauptą pensijų turtą trim būdais:

kartą gyvenime atsiimant iki 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau nei žmogus pats įmokėjo į pensijų fondus, šiai išmokai taikant 3 proc. atskaitymą;

jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai ir sukaupta suma nesiekia pusės privalomo anuiteto sumos, sukauptas lėšas galima atsiimti atskaitant 3 proc.;

visą sumą bus galima atsiimti tuo atveju, jei žmogus neteko 70–100 proc. darbingumo, serga sunkia liga arba jam reikalinga paliatyvioji pagalba.

O sulaukus pensinio žmogus, jei sukaupta suma nesiekia pensijų anuiteto ribos, gyventojas galės rinktis, kaip gauti lėšas: vienkartine išmoka, periodine išmoka ar įsigyti anuitetą.

Senatvei kaupti pinigai – pakeliui į lietuvių kišenes: kai kurie jau tiksliai žino, kam išleis (1)